Galimybę Lietuvai prisijungti prie euro zonos jis dabar vertina 50 ant 50. O “netikėtas Ūkio banko bankrotas”, pasak jo, dar šiek tiek padidino riziką, kad bendra Europos valiuta Lietuvoje atsiskaitysime dar ne greit. Bent jau ne 2015 metais, ką iki šiol nedrąsiai deklaravo Vyriausybė.
Premjeras šiuo atveju galėjo bent jau įtikinamesnę priežastį sugalvoti. Finansų ministerija vasarį paskaičiavo, kad Lietuvai reiktų skolintis 500-600 milijonų litų, reikalingų padengti Ūkio banko indėlininkų lėšas. Šiems pinigai grąžinti jau kitu būdu, per Šiaulių banką.
Tačiau ką tai turi bendro su euru? Premjeras nerimauja, kad neaišku, kaip „į kai kurias prarastas pinigų sumas“ pažiūrės Europos centrinis bankas.
Už pinigų praradimą, žinoma, niekas neglosto. Tačiau A. Butkevičius tautai galėtų atvirai prisipažinti, kad nedega didele meile eurui ar bent jau norėtų palūkėti, kol nurims audros euro zonoje. O gal jam nerimą kelia visuomenės apklausos. Tai būtų kur kas nuoširdžiau nei išgalvoti įvairias priežastis, dėl kurių neva būsime nepajėgūs įsivesti euro.
Premjeras, be abejo, puikiai žino, kad Lietuvai iškiltų grėsmė neįsivesti euro tokiu atveju, jei valstybės skola viršytų 60 proc. BVP. Iki tokių „aukštumų“ mums reikėtų dar pasiskolinti kone 20 milijardų litų. Taigi jei Lietuva skolintais pinigais padengtų kad ir visą Ūkio banką, vis tiek durys į euro zoną mums būtų praviros.
Apskritai, ar Lietuvoje valdžią ką nors daro, kad euras 2015 metais būtų realybė, o ne dar vienas pralaimėjimas? Išskyrus n'tąją darbo grupę, daugiau nieko. Negirdėti nei apie susitarimus su verslu, kad kainos nedidėtų. Premjeras negrūmoja ir energetikams, kad šie, šiukštu, nekeltų kainų.
Latvijoje prekybininkai kone krauju Vyriausybei pasižadėjo, kad kainų nekels. Bent jau laikinai, kol bus skaičiuojama infliacija. Viso to rezultatas – mūsų kaimynė turi rekordiškai mažą infliaciją, taigi šalis atitinka Mastrichto kriterijų. Lietuva kol kas neatitinka sąlygų dėl euro įvedimo vien tik dėl infliacijos.
Lietuvos valdžia turi instrumentus, kuriais galėtų ją suvaldyti, pavyzdžiui, centu atpiginti elektrą sumažinant VIAP. Tačiau vietoje to lengviau rasti priežastis, kodėl euras gali dar labiau nutolti. Arba paskui baksnoti pirštu – sakiau, kad bus neįmanoma.
Gali būti, kad premjeras nėra tikras dėl visuomenės nuomonės – euras, toli gražu, patinka ne visiems.
Tai gal reiktų tą ir pasakyti – nesame tikri, ar norime. O tik tada užduoti klausimą – ar galime.
