Politikas neabejoja, kad tai – politinio susidorojimo byla. Generalinis prokuroras Saulius Verseckas sako, kad politiko kalba labiau panaši į paskutinį žodį teisme nei į parodymų davimą. Šiandien teisme planuojama išklausyti V. Uspaskicho parodymų, išklausyti civilinius ieškovus. Planuojama, kad šiame teismo posėdyje baigiamąją kalbą pradės prokuroras S. Verseckas.
Ketvirtadienį į posėdį neatvyko V. Gapšio gynėjas advokatas Saulius Juzikonis, elektroniniu paštu teismui pranešęs, kad dalyvaus kitoje byloje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. V. Gapšys neprieštaravo, kad būtų tęsiamas bylos nagrinėjimas be advokato, paminėdamas, kad posėdyje dalyvauja valstybės paskirtas gynėjas.
Po ilgos kalbos Darbo partijos vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje pasinaudojo Baudžiamajame kodekse numatyta galimybe ir atsisakė pateikti atsakymus į teismo klausimus. Politikas prašė iškviesti į posėdį liudininkais buvusį Darbo partijos centrinės būstinės vadovą Saulių Makselį ir darbuotoją V. Jagminaitę. Taip pat prašė ištirti dokumentus, kuriuose, esą, suklastoti jo parašai.
Teismas nusprendė pagarsinti kaltinamojo V. Uspaskicho duotus parodymus per ikiteisminį tyrimą. Apklausoje politikas tvirtino, kad Darbo partijoje jis neužsiiminėjo ūkine veikla. Esą apie vykdomus mokėjimus politikams, ir kitiems asmenims žinojo tuometinis Darbo partijos centrinio biuro vadovas S. Makselis. Politikas neprisiminė kokiomis lėšomis buvo apmokamos Darbo partijos turo po Lietuvą išlaidos.
V. Uspaskichas kaltino prokurorą dėl nuolaidžiavimo liudininkei Virginijai Jagminaitei, kuri nėra kaltinama byloje, nors, esą, vykdė nusikaltimus Darbo partijoje. Politikas minėjo, kad nepasirašinėjo Darbo partijos mėnesinių finansinių ataskaitų. Tvirtino, kad partijos vadovas neatsako už finansinius nusikaltimus. Darbo partijos vadovas kaltino VSD nusikaltimų organizavimu, esą, šie užverbavo finansininkę, kuri darė nusikaltimus, bet neteisiama. „Kas organizuoja nusikaltimus, tas ir turi sėsti į teisiamųjų suolą“, – tvirtino jis. V. Uspaskichas davė parodymus apie leidinius „Respublika“ ir „Laikas“. Partijos vadovo teigimu, Darbo partija rūpinosi šių leidinių platinimu, o jei jie parašydavo apie partiją blogai, partijos nariai atsisakydavo tuos leidinius platinti. Jo tvirtinimu, teigiamai apie partiją užsimenančios publikacijos leidiniuose sudaro tik mažąją visų straipsnių dalį.
Kaltinimai socialdemokratų partijai ir Valdui Adamkui
Pažymėdamas, kad lietuvių nėra jo gimtoji kalba, V. Uspaskichas prašė jo rašytinę kalbą prijungti prie bylos medžiagos. Jau kalbos pradžioje trečiadienį politikas apgailestavo, kad rūpinosi Lietuvos ekonomika, šalies gerove, tačiau, esą pamiršo žmogaus teises, asmens orumo gynimą.
Iš anksto paruoštoje 65 puslapių kalboje kaltino visus tuomečius valstybės vadovus, tarp jų ir buvusį prezidentą Valdą Adamkų, esą siekiu jį nušalinti nuo Darbo partijos vadovo posto.
V. Uspaskichas savo kalboje rėmėsi ir „Wikileaks“ paviešintais JAV ambasados Vilniuje dokumentais, esą tuometinis krašto apsaugos ministras ir įtakingas socialdemokratas Gediminas Kirkilas JAV ambasadoriui Stephnenui Mullui pranešė, jog socialdemokratai ketina organizuoti perversmą Darbo partijos viduje.
Trečiadienį teisme liudijo buvusi Darbo partijos biuro darbuotoja Seimo narė Vitalija Vonžutaitė ir Darbo partijos vyriausioji finansininkė Marina Liutkevičienė. Teisme V. Vonžutaitė tvirtino nepamenanti kokius dokumentus buvo įgaliota pasirašinėti, o M. Liutkevičienė prakalbo apie vyravusią ydingą buhalteriją partijoje.
V. Vonžutaitė nepamena kokius dokumentus buvo įgaliota pasirašyti
V. Vonžutaitė neprisimena ar buvo įgaliota pasirašyti Darbo partijos finansinius dokumentus.
Kaltinamoji teigė, kad buvo įgaliota pasirašyti dokumentus, tačiau kokius konkrečius dokumentus - neįvardijo. Buvusi Darbo partijos biuro darbuotoja teigė neturinti buhalterinių žinių, todėl, ar jos pasirašyti dokumentai buvo finansiniai, - negalinti prisiminti. Moteris negalėjo prisiminti ir savo elektroninio pašto, negalėjo nurodyti ir savo darbo vietos.
„Aš nepamenu savo elektroninio pašto adreso. Darbo partijos biure yra labai daug kompiuterių, todėl nepamenu prie kurio kompiuterio dirbau, o duomenų apskritai kompiuteryje nesaugodavau“, – į tyrėjų klausimą kokiame kompiuteryje saugodavo duomenis, atsakė V. Vonžutaitė.
Buhalterė neneigė ydingos buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto
Trečiadienį parodymus davė kaltinamieji Vytautas Gapšys ir M. Liutkevičienė. Teisme V. Gapšys tvirtino, kad darbuotojų kelionės išlaidos nebuvo kompensuojamos, o jis tik tvirtindavo patį kelionės faktą, tačiau kelionių išlaidų kompensavimo dokumentų jis netvarkė. Kaltinamasis nepasinaudojo teise atsakinėti į teismo klausimus, o su kaltinimais nesutiko.
M. Liutkevičienė teismui tvirtino sutinkanti duoti parodymus, tačiau atsisakė pateikti teismui paaiškinimus, atsakyti į pirmininkaujančio teisėjo klausimus. Kaltinamoji tvirtino, kad ji Darbo partijos iždininke tapo 2005 metais. Moteris patvirtino, kad Darbo partijoje buvo pernelyg keista atlyginimų mokėjimo tvarka.
„Man neleisdavo mokėti atlyginimų tiesiogiai darbuotojams, aš buvau atsakinga tik už bankines operacijas. Atlyginimai darbuotojams buvo išmokami grynais, tačiau pinigus visuomet turėdavau perduoti V. Vonžutaitei arba Nijolei Steponavičiūtei“, – pasakojo Darbo partijos buhalterė.
Teismas konstatavo, kad M. Liutkevičienės parodymai skyrėsi nuo prieš tai teismui duotų parodymų. Ankstesniuose parodymuose moteris teigė, kad Darbo partijoje daug operacijų buvo atliekamos grynaisiais, o kasos pinigų orderiai buvo pildomi klaidingai, juose trūkdavo reikiamos ir būtinos informacijos.
Moteris ankstesniuose parodymuose tvirtino, kad perduodama pinigus N. Steponavičiūtei, jokių dokumentų nepildydavo. Moteris pripažino, kad ją neramino didelių pinigų, išmokamų grynaisiais pinigais, srautai partijoje, Darbo partijoje vykdoma buhalterinė apskaita.
Duodama parodymus, Darbo partijos finansininkė dar 2006 metais ikiteisminio tyrimo pareigūnams tirtino, kad jai visuomet tekdavo galvoti apie pinigų Darbo partijos kasoje pertekliaus likvidavimą.
M. Liutkevičienė nurodė, kad Darbo partijoje vykdoma ydinga darbo užmokesčio apskaita lėmė pinigų kasoje perteklių. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuojama, kad darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais, nors realiai jis darbuotojams nebuvo mokamas.
Kaltinami apgaulingos buhalterijos tvarkymu
Prokuroras Saulius Verseckas žurnalistams yra sakęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašoma atlyginti žalą už nesumokėtus mokesčius ir socialines įmokas. Abiejų ieškinių suma - per 3 mln. 800 tūkst litų.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas V. Gapšys, Seimo narė V. Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė M. Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą vadina politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
