Paskutinę pagarbą aktoriui buvo galima atiduoti šeštadienį nuo 15 val. iki 22 val. Sekmadienį, nuo 9 val. iki 15 val., su V. Šapranausku atsisveikins šeimos nariai ir artimiausi draugai.
Sekmadienį, 12 val., šv. Kryžiaus bažnyčioje Vilniuje už velionį bus laikomos šv. Mišios.
Pirmieji atvyko E. Gabrėnaitė ir V. Šapranausko sūnus
Viena pirmųjų į Vilniaus valstybinį teatrą atvyko aktorė Eglė Gabrėnaitė, scenoje su V. Šapranausku sukūrusi ne vieną puikų vaidmenį.
Apie 12 val. atvyko velionio sūnus Gytis Šapranauskas ir Ieva Stasiulevičiūtė, kuri gyveno kartu su garsiuoju aktoriumi. Po poros valandų Gytis pasitiko atvykusias savo seserį Judrę ir mamą Daivą, buvusią V. Šapranausko žmoną.
Prie įėjimo į teatrą stovi būrelis apsaugos darbuotojų.
Ruoštis atsisveikinimui su V. Šapranausku teatro patalpose pradėta dar penktadienį vakare.
Jaučiasi praradę šeimos narį
Iš Šiaulių atvykusi 50 metų Džiuljeta nusivylė, kad atsisveikinti su visos jos šeimos numylėtu aktoriumi teks laukti pusantros valandos, iki 15 val.
„Jis buvo tarsi mūsų šeimos narys – kai matydavome televizijos ekrane, atrodė, lyg sėdėtų su mumis prie vakarienės stalo“, - su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
Zita Matukonienė į Vilnių, padėti baltos rožės prie V. Šapranausko urnos, atvažiavo iš Pasvalio rajono.
„Iš tiesų televizijų projektai, visi tie "šok", "dainuok" man jau senokai pakyrėjo. Žiūrėjau juos tik dėl V. Šapranausko - jis traukte traukė akį - ne tik kaip aktorius, bet ir kaip asmenybė", - sakė pasvalietė.
Prie Mažojo teatro susibūrusi minia pasižymėjo amžiaus įvairove: kantriai laukdami eilės praeiti pro urną su aktoriaus pelenais laukė ir senyvo amžiaus žmonės, ir vidutinio, ir labai jauni, net paaugliai.
Iš Kauno atvažiavęs 19-metis Mykolas Kalinauskas prisipažino irgi ketinantis studijuoti aktorinį meną, V. Šapranauskas jam buvo pavyzdys.
"Paskutinį kartą mačiau jį vaidinant spektaklyje "Vilnius-Dakaras". Tai buvo komedija, juokiausi susiriesdamas. Negalėjau pagalvoti, kad tokius linksmus pokštus laidantis žmogus būtų nelaimingas", - stebėjosi jaunuolis.
Skambėjo „Queen" muzika
15 val. į Vilniaus mažąjį teatrą atsisveikinti su V. Šapranausku pajudėjo kelių šimtų žmonių kolona. Šarvojimo sale virtusioje teatro scenoje - paskutinis aktoriaus pasirodymas.
Apsupta žvakučių balta urna su pagrindinio vaidmens atlikėjo pelenais. Puokštė gėlių ant juodo fortepijono. Kitame kampe - baltas, į gaublį panašus rutulys. Suolas, ant kurio padėta apranga, su kuria žiūrovai buvo įpratę matyti aktorių teatre ir televizijos ekrane: juodas frakas ir baltos pirštinės.
Prie suolo padėta stambokų akmenų, turbūt simbolizuojančių sunkią dvasinę naštą, kurią teko pakelti menininkui.
Scenos papėdėje - jūra baltų gėlių, kurias vienas po kito klojo V. Šapranausko talento gerbėjai.
Tyliai grojo roko grupės "Queen" muzika. Išpirko gėles
Artimieji, kviesdami atsisveikinti su V. Šapranausku, prašė žmonių atvykti su baltais gėlių žiedais ir žvakutėmis. Netoli Vilniaus mažojo teatro, A. Vienuolio gatvėje esančioje gėlių turgavietėje, likus pusvalandžiui iki atsisveikinimo su aktoriumi pradžios baltų gėlių jau nebebuvo.
Žmonės daugiausia pirko baltas rožes, lelijas.
Gėlių pardavėjos teigė, kad per valandą pardavė tiek gėlių, kiek per visą savaitgalį.
Prie aktoriaus namų degė žvakutės
Urna su populiaraus aktoriaus palaikais pašarvota Vilniaus mažojo teatro scenoje, kurioje V. Šapranauskas sukūrė nepamirštamus vaidmenis režisieriaus Rimo Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“, „Belaukiant Godo“, „Revizorius“.
Amžinojo poilsio V. Šapranauskas atguls Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Šeštadienį prie daugiabučio, kuriame gyveno V. Šapranauskas, laiptinės degė žvakutės.
V. Šapranausko vaidmenys teatre ir kine
V. Šapranauskas 1977 m. Rusų dramos teatre suvaidino savo pirmajame spektaklyje – V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje”.
Rusų dramos teatre sukūrė vaidmenis spektakliuose „Grįžtamasis ryšys” (1981 m., rež. V. Zacharovas), „Arena” (1981 m., rež. I. Nikolajevas), „Slenkstis” (1982 m., rež. S. Koromščikovas), „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J. Popovas, 1986 m.), „Ekspromtas” (1987 m., rež. A. Vilkinas), „Meistras ir Margarita” (1988 m., rež. R. Viktiukas), „Kvietimas į ešafotą” (1989 m., rež. G. Gladijus), kituose.
* 1990 m. iš Rusų dramos teatro išėjo į Mažąjį teatrą pas režisierių R. Tuminą. Mažajame teatre sukūrė vaidmenis aštuoniuose R. Tumino režisuotuose spektakliuose – A.Čechovo „Vyšnių sode” (1990 m.), V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties” (1990 m.), B. Brechto „Galilėjuje” (1992 m.), G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994 m.), M. Lermontovo „Maskarade” (1997 m.), N. Gogolio „Revizoriuje” (2001 m.), S. Becketto „Belaukiant Godo” (2002 m.), A. Čechovo „Trijose seseryse” (2005 m.).
* Pastaruoju metu aktorius vaidino sostinės „Domino” teatre. Jame sukūrė vaidmenis K. Smorigino režisuotuose spektakliuose „Vilnius–Dakaras” (2008 m.) ir „Mano žmonos vyras” (2009 m.), O. Šapošnikovo pastatytame „Nuodėmių mieste” (2010 m.).
* V. Šapranauskas yra pasakojęs, kad su K. Smoriginu ruošiasi statyti S. Parulskio pjesę „Purvas”, parašytą specialiai jam.
* V. Šapranauskas vaidino ir kine. Sovietiniais laikais sukūrė vaidmenis juostose „Medaus mėnuo Amerikoje” (1981 m.), „Amerikietiška tragedija” (1981 m.), „Turtuolis, vargšas...” (1984 m.), „Sofija Kovalevskaja” (1985 m.), „Chameleono žaidimai” (1986 m.).
* Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis vaidino filmuose „Vilniaus getas” (2006 m.), „Lernavan” (2006 m.), „Zero 2” (2010 m.), „Valentinas vienas” (2013 m.).
* Kino žiūrovai V.Šapranauską netrukus galės pamatyti dar vienoje juostoje – naujausiame E. Vėlyvio filme „Flight Redirected”, kurio pats aktorius nesulaukė.
