„V. Šapranauskas sudegė kaip kometa. Jis nepripažino dalinių darbų, dalinių emocijų. Jis iš gyvenimo ėmė viską, ką tiktai galėjo priimti“, – atsisveikinimo žodį Antakalnio kapinėse tarė jo kolega aktorius Arūnas Sakalauskas. Jis pažymėjo – nors V. Šapranauskas žiūrovams dovanodavo šypsenas ir juoką, jo akyse švietė „egzistencinis liūdesys“.
„Vytautas Šapranauskas mūsų gyvenimui davė šventę, nors jo paties gyvenimas ne visada būdavo šventiškas. Tačiau tokių žiūrovų, kokius turėjo Vytautas, turi retas aktorius. Jo žiūrovai buvo nuo vaiko iki senelio“, – su Vytautu atsisveikino Vilniaus mažojo teatro, kuriame vaidmenis kūrė V. Šapranauskas, įkūrėjas ir buvęs ilgametis vadovas R. Tuminas.
Nespėjo ištiesti pagalbos rankos
Režisierius apgailestavo, kad nepavyko laiku ištiesti rankos V. Šapranauskui.
„Nebuvo laiku pasikalbėta, laiku atvažiuota, paklausta. Todėl mylėkime savo artimuosius, nuolat rūpinkimės jais“, – ragino R. Tuminas.
Scenos ir kino veteranas Gediminas Girdvainis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad jį iki šiol graužia mintis – gal būt jis būtų spėjęs pagelbėti V. Šapranauskui, kuris jam likus kelioms dienoms iki mirties skambino, bet ryšys nutrūko.
Tėvas sveikatą prarado Sibire
V. Šapranausko pusbrolis atskleidė mažai žinomų detalių iš aktoriaus gyvenimo. Jo tėvas buvo politinis kalinys, ištremtas į urano kasyklą ir ten susirgęs mirtina liga. Tėvas mirė, kai Vytautui buvo penkeri. Jį išaugino motina.
„Vytautas vaikystėje buvo guvus, pramanydavo įvairių žaidimų ir pokštų. Mes vasarodavome pas senelius kaime, mūsų kompaniją suaugusieji vadindavo „kolionija“, – prisiminė aktoriaus giminaitis.
Abu V. Šapranausko tėvai ilsisi tose pačiose Antakalnio kapinėse.
Antakalnio kapinėse atsisveikinti su mylimu aktoriumi ir televizijos laidų vedėju susirinko per tūkstantį žmonių.
Gėlių, daugiausia baltų, jūra nuklojo vietą menininkų kalnelyje, kur užkasta urna. Kapas - šalia prezidento patarėjo
V. Šapranauskas atgulė šalia JAV lietuvių politologo, prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Juliaus Šmulkščio bei kompozitoriaus ir atlikėjo Raimundo Kirliausko.
Kai urną su V. Šapranausko pelenais buvo išnešta iš Vilniaus mažojo teatro, abipus Gedimino prospekto susirinkusi minia žmonių pradėjo pagarbiai ploti.
Viena moteris nustebusi klausė praeivių, koks čia mitingas. Sužinojusi, kad laidojamas V. Šapranauskas, ji nesulaikė ašarų: „Man per skaudu tai matyti, einu iš čia“.
Kūną aptiko sūnus
Ketvirtadienį aktorius rastas negyvas savo bute S. Konarskio gatvėje. Žinomo aktoriaus tris paras ieškojo artimieji. Pareigūnus ketvirtadienį iškvietė aktoriaus sūnus Gytis Šapranauskas, kuris negalėjo patekti į tėvo butą. Specialiosios tarnybos turėjo išlaužti duris. Aktoriaus kūnas buvo rastas bute antrame aukšte.
Teigiama, kad V. Šapranauskas rastas pasikoręs vonios kambaryje. V. Šapranauską pažinojusiųjų liudijimu, tūkstančius žmonių linksminusį aktorių slėgė vienatvė, dažnai apnikdavo slogi nuotaika.
Penktadienį jam būtų suėję 55 metai.
V. Šapranausko vaidmenys teatre ir kine
V. Šapranauskas 1977 m. Rusų dramos teatre suvaidino savo pirmajame spektaklyje – V. Lanskojaus režisuotame „Skutarevskyje”.
Rusų dramos teatre sukūrė vaidmenis spektakliuose „Grįžtamasis ryšys” (1981 m., rež. V. Zacharovas), „Arena” (1981 m., rež. I. Nikolajevas), „Slenkstis” (1982 m., rež. S. Koromščikovas), „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J. Popovas, 1986 m.), „Ekspromtas” (1987 m., rež. A. Vilkinas), „Meistras ir Margarita” (1988 m., rež. R. Viktiukas), „Kvietimas į ešafotą” (1989 m., rež. G. Gladijus), kituose.
* 1990 m. iš Rusų dramos teatro išėjo į Mažąjį teatrą pas režisierių R. Tuminą. Mažajame teatre sukūrė vaidmenis aštuoniuose R. Tumino režisuotuose spektakliuose – A.Čechovo „Vyšnių sode” (1990 m.), V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties” (1990 m.), B. Brechto „Galilėjuje” (1992 m.), G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994 m.), M. Lermontovo „Maskarade” (1997 m.), N. Gogolio „Revizoriuje” (2001 m.), S. Becketto „Belaukiant Godo” (2002 m.), A. Čechovo „Trijose seseryse” (2005 m.).
* Pastaruoju metu aktorius vaidino sostinės „Domino” teatre. Jame sukūrė vaidmenis K. Smorigino režisuotuose spektakliuose „Vilnius–Dakaras” (2008 m.) ir „Mano žmonos vyras” (2009 m.), O. Šapošnikovo pastatytame „Nuodėmių mieste” (2010 m.).
* V. Šapranauskas yra pasakojęs, kad su K. Smoriginu ruošiasi statyti S. Parulskio pjesę „Purvas”, parašytą specialiai jam.
* V. Šapranauskas vaidino ir kine. Sovietiniais laikais sukūrė vaidmenis juostose „Medaus mėnuo Amerikoje” (1981 m.), „Amerikietiška tragedija” (1981 m.), „Turtuolis, vargšas...” (1984 m.), „Sofija Kovalevskaja” (1985 m.), „Chameleono žaidimai” (1986 m.).
* Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis vaidino filmuose „Vilniaus getas” (2006 m.), „Lernavan” (2006 m.), „Zero 2” (2010 m.), „Valentinas vienas” (2013 m.).
* Kino žiūrovai V.Šapranauską netrukus galės pamatyti dar vienoje juostoje – naujausiame E. Vėlyvio filme „Flight Redirected”, kurio pats aktorius nesulaukė.
