Per visą gyvenimą aktorius negirdėjo tiek nuoširdžių liaupsių, kiek jų buvo išsakyta per kelias dienas po jo mirties. Jis pasirinko nebūtį, palikęs mums tūkstančius neatsakytų klausimų.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nuoga tiesa“ antradienio vakarą klaus: kas mes tokie, jei sugebėjome į kapus nuvaryti tą žmogų, kuris visą gyvenimą skyrė mums linksminti?
Prisiminti Šapro, pasikalbėti apie talentą, vienatvę, meilę ir juokus „Lietuvos ryto“ televizijos studijoje susirinks jo scenos bendražygiai, draugai ir televizijos eterio pakeleiviai - teatro ir kino aktorės Eglė Gabrėnaitė ir Sonata Visockaitė, prodiuseris ir scenaristas Linas Ryškus, prodiuseris Saulius Urbanavičius-Samas, choreografas Jurijus Smoriginas.
„Nuoga tiesa“ antradienį, 21 val. 45 min., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Vytautas Šapranauskas buvo atsisakęs vesti „Chorų karus”, bet prodiuseriai jį perkalbėjo. Tokia žinia nuskambės „Lietuvos ryto” TV laidoje „Nuoga tiesa”.
Žurnalistei teko daug bendrauti su V. Šapranausku. Ji sako supratusi: darbas televizijoje aktoriaus nedžiugino.
– Apie ką kalbėdavotės su V. Šapranausku? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo R. Janutienės.
– Juokaudavome mažai. Kalbėdavomės apie Lietuvos pramogų verslą. Jis pasiguosdavo, kad televizijoje tenka dirbti su netalentingais žmonėmis.
– Jis, matyt, mieliau vaidindavo scenoje?
– Vytautas su ilgesiu prisimindavo darbo televizijoje pradžią, kai kartu su keliais kolegomis aktoriais turėjo galimybę įgyvendinti savo idėjas. Jam labiausiai patikdavo tie projektai, kuriuose jis turėdavo laisvę improvizuoti, kur nereikėdavo griežtai prisirišti prie teksto. Iš kūrėjo jis pamažu virto televizijos veidu.
Tai jam buvo liūdniausia.
– Koks buvo paskutinis jūsų pokalbis?
– Jis pasakė, kad televizija jam nereikalinga. Jis jau buvo atsisakęs vesti projektą „Chorų karai”. Bet prodiuseriai turbūt rado būdų jį perkalbėti. Humoro šou „Stebuklų šalis” V. Šapranausko taip pat nedžiugino. Tačiau jei jis įsipareigodavo ką nors padaryti, atiduodavo visas jėgas. Jis taip pat sakė, kad galėtų pragyventi iš savo koncertų.
– Ar jūs žinojote apie jo bėdą – alkoholį?
– Niekada nemačiau jo nei girto, nei geriančio. Pažinojau jį kaip labai atsakingą žmogų. Jis nekart yra dalyvavęs mano laidose.
Tai – ne Vladimiro Vysockio variantas. Buvo viešai kalbama, kad bohemišką gyvenimo būdą pasirinkęs V. Vysockis mirė nuo išsekimo, nes vartojo narkotikus ir alkoholį. Tuo metu jam buvo 42-eji.
Bet ne apie alkoholį šiandien kalbėsime. Kalbėsime apie mus. Kas mes patys esame, kad juokdarys iš didžiosios raidės ima ir pasikaria? Prisiminti Šapro, pasikalbėti apie talentą, vienatvę, meilę ir juokus studijoje susirinks jo scenos bendražygiai, draugai ir televizijos eterio pakeleiviai.
– Ką kvietėte į laidą?
– Žadėjo atvykti aktorės Eglė Gabrėnaitė ir Sonata Visockaitė, prodiuseris ir scenaristas Linas Ryškus, prodiuseris Saulius Urbanavičius-Samas, choreografas Jurijus Smoriginas.
Humoristas braukė ašarą
Apie V. Šapranauską bus kalbama ir TV3 laidoje „Prieš srovę”. Šioje televizijoje aktorius dirbo 20 metų.
Kuo būtų tapęs V. Šapranauskas, jeigu prieš 35 metus jam nebūtų pavykę įstoti į tuometę konservatoriją?
„Jis būtų pasirinkęs anglų kalbos studijas”, – sakė Vytauto kurso draugė, Rusų dramos teatro aktorė Nijolė Kazlauskaitė.
Tačiau ji pasakojo, kad jau per stojamuosius egzaminus niekam nekilo abejonių, jog V. Šapranauskas – aktorius. Jis įstojo į Rusų dramos teatrui rengiamų aktorių kursą ir vos po trejų metų studijų ėmė šiame teatre dirbti. Jame vaidino dešimt metų. Po to su režisieriumi Rimu Tuminu išėjo kurti Vilniaus mažojo teatro.
N. Kazlauskaitė prisimena, kad V. Šapranauskas visada buvo uždaras. Jis nevengdavo kalbėti tik apie savo motiną ir vaikus.
Užtrukęs vakarėliuose ar šventėse aktorius visuomet skambindavo motinai – kad ši nesijaudintų.
Po vedybų, kai susilaukė sūnaus, o vėliau – dukters, jis mėgdavo pasakoti apie savo vaikus.
Apie asmeniškus pokalbius su V. Šapranausku laidoje kalbės režisierius R. Tuminas. Paprašytas prisiminti V. Šapranauską, pravirko humoristas Juozas Zavaliauskas.
