Anksčiau už branduolinę Lietuvą nedviprasmiškai agitavusi prezidentė D. Grybauskaitė nusprendė patylėti – esą pirmiausia turi apsispręsti Vyriausybė, o po to reikia visuomenei pateikti aiškiai suprantamą informaciją.
Tiesa, visuomenė savo nuomonę jau pareiškė pernai vykusiame patariamajame referendume: kone 63 procentai jo dalyvių nepanoro naujos atominės elektrinės. Tuomet prezidentė ėmė išvedžioti, kad tai nieko nereiškia, nes esą „prieš” pasisakė mažiau nei pusė iš 2,5 milijono balso teisę turinčių piliečių.
Nenuostabu, kad dabar Prezidentūra atsitvėrė tylos siena. Kam vėl pykdyti rinkėjus?
Populiariausių politikų varžytuvėse D. Grybauskaitei ant kulnų minantis A. Butkevičius aiškina, kad dabartinio Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto negalima įgyvendinti, nes elektros kaina būtų per didelė.
O Socialdemokratų partija paskelbė: „Nauja atominė elektrinė būtų statoma tik įrodžius jos ekonominį naudingumą ir įvertinus galimą ekologinę žalą. Darbo grupės pristatytas tyrimas rodo, kad konservatorių pasiūlytas projektas yra neracionalus ir jam nebus pritarta.”
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir seniai girdėtas R. Paksas, paaiškinęs, kad „tvarkiečiai” yra už branduolinę Lietuvą, bet ne tokią elektrinę, kokia siūloma.
Vadinasi, VAE projektą galima laidoti? Gal ne amžiams. Antai energetikos ministras J. Neverovičius išaiškino, kad derybos su Japonijos „Hitachi” būtų tęsiamos, jeigu ši kompanija norėtų investuoti.
Tad gal kortos – japonų rankose? Ne tik. Daug ką gali nulemti ir regioniniai partneriai – Latvija, Estija, galbūt Lenkija. Mat viena Lietuva VAE tikrai nepastatys.
Kaimynai ne kartą skundėsi, kad derybos dėl atominės elektrinės užsitęsė per ilgai, kad mūsų šalies pozicija dažnai būna nesuvokiama.
Išties konservatorių užmojai sukišti dešimtis milijonų litų pasirengimo darbams ir tik po to kviesti partnerius prie stalo buvo sunkiai suvokiami protu.
Ar ne išmintingiau būtų buvę iškart susėsti, įsteigti trijų ar keturių valstybių bendrą įmonę, kuri vykdytų projektą?
Ne mažiau svarbu pasidalyti tiek šio projekto išlaidas, tiek riziką galimos nesėkmės atveju. Tačiau dešiniųjų valdyta Lietuva viena mėgino kakta pramušti sieną.
Dabartinis opozicijos lyderis A. Kubilius, išgirdęs apie galimas VAE laidotuves, puolė sėti įtarimų – neva tokie sprendimai gali atsirasti dėl energetikos sektoriuje veikiančių interesų grupių lobistinės įtakos.
Konservatorių pomėgis ieškoti priešų visur – jau seniai žinomas. Kita vertus, jei kokios nors grupės ir turi įtakos dabartinei valdžiai, buvusius valdančiuosius jos veikė ne menkiau.
Todėl tiek dabartinės Vyriausybės, tiek prezidentės sprendimas kurį laiką nedaryti staigių judesių iš esmės suprantamas.
Lietuva pasiuntė „Hitachi” ir regioniniams partneriams žinią, kad ankstesnis VAE projektas nėra idealus, todėl dabar belieka laukti reakcijos ir galbūt geresnių pasiūlymų.
Vis dėlto trypčiojimas branduolinėse lenktynėse, kai aplink mūsų šalį jau dygsta naujos elektrinės, nėra į naudą. Kaip ir užuominos apie tai, kad Nacionalinė energetikos strategija gali būti patvirtinta ne šį ar kitą mėnesį, o išvis tiktai rudenį.
Svarbu ne tik tai, bus ar nebus nauja atominė elektrinė. Kol kas per ilgai delsiama ir dėl skalūnų dujų žvalgybos. Užvakar Vyriausybė nusprendė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės.
Anot A. Butkevičiaus, koalicijoje sutarta, kad pirmiausia turi būti pakeisti arba skubos tvarka priimti nauji įstatymai, kurie griežčiau reglamentuotų žvalgybos darbų tvarką.
Iš tiesų naujų teisės aktų reikia, nes senesni parengti tada, kai apie tas dujas mažai kas žinojo. Bet neabejotina, kad juos priimti bus sunku: juk Seime apstu triukšmaujančiai miniai pataikauti nusiteikusių ir naujovėms besipriešinančių politikų.
Dabar Lietuva iš esmės turi tiktai dvi galimybes: nutraukti skalūnų dujų žvalgybos konkursą arba jo laimėtoja pripažinti JAV kompanijos „Chevron” antrinę įmonę. Pirmuoju atveju neabejotinai triumfuotų „Gazprom”, kurio vamzdis ir toliau liktų vienintelė dujų bambagyslė Lietuvai.
Pripažinus „Chevron” konkurso nugalėtoja, kai kuriose Žemaitijos vietovėse, kuriose, kaip spėjama, gali būti nemažai skalūnų dujų, vėl į kovą pakiltų vietos gyventojai.
Tad Vyriausybė dar sykį atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Kol kas jos taktika – bandyti derinti skirtingus interesus.
Atsarga gėdos nedaro tol, kol toks elgesys būna naudingas. Jei nauji įstatymai dėl skalūnų dujų bus priimti netrukus, „Chevron” niekur nepabėgs.
Bet gali būti ir kitaip: Nacionalinė energetikos strategija bus taisoma, teisės aktai – irgi, visa tai nusikels į rudenį ar net kitą pavasarį. Laikas tiksės, ir nebūtinai Lietuvos naudai.
