Rizikavo varikliu
Neseniai avariją patyrusį kaunietį nustebino įvykį fiksavusių pareigūnų pasiūlymas savo automobiliu vykti iki Chemijos prospekte esančios Kelių policijos valdybos. Nors iki tikslo nuo avarijos vietos tebuvo keli kilometrai, vyras suabejojo galimybe važiuoti transporto priemone, kuriai per susidūrimą buvo prakirstas radiatorius ir sugadinta variklio aušinimo sistema.
„Labai nustebau, nes patruliai norėjo, kad savo automobiliu važiuočiau iki kelių policijos. Kadangi reikalavo, tai taip ir padariau, nes net nežinau, ar galėjau su jais ginčytis. Pasisekė, kad variklis neperkaito“, - sakė vairuotojas.
Kelių eismo taisyklėms (KET) pats to nežinodamas nusižengė ir kitas tokio paties pareigūnų pasiūlymo sulaukęs kaunietis. Pildyti dokumentų vairuotojas vyko į jau minėtą Chemijos prospektą. Nors automobilis iš pirmo žvilgsnio neatrodė itin smarkiai apgadintas, vėliau pasirodė, kad per susidūrimą buvo sulenkta vairo traukė. KET griežtai numato, kad važiuoti automobiliais su pažeista vairo sistema draudžiama.
„Pareigūnai nekalbėjo apie galimybę važiuoti visuomeniniu transportu ar dar kuo nors. Pasiūlė vykti arba abejomis, arba kuria nors viena iš avarijoje nukentėjusių mašinų“, - pasakojo vyras.
Versti negali
Vairuotojų istorijos nustebino Kauno kelių policijos valdybos viršininką Daną Česnauską. Pareigūnas lrytas.lt tikino, kad kilus bent menkiausiam įtarimui, jog automobiliu važiuoti nebegalima ar pavojinga, ne tik, kad neturėtų skatinti važiuoti, bet privalėtų to neleisti daryti.
„Kiekvieną avariją reiktų vertinti atskirai. Tačiau jei kyla įtarimų, kad automobilis pažeistas smarkiai, pareigūnai vairuotojui duoda konkursą laimėjusios įmonės kontaktus ir pasiūlo išsikviesti mašiną galinčią išgabenti transporto priemonę. Kauno mieste tokia paslauga kainuoja 70 litų“, - sakė D. Česnauskas.
Viršininko manymu, dauguma kelių policijos patrulių sugeba tinkamai įvertinti per avarijas padarytų sugadinimų rimtumą. Esą ne vienas pareigūnas yra baigęs įvairius su automobiliais ar kita technika susijusius mokslus. Todėl iki policijos siūloma važiuoti tik saugiai galinčiomis judėti transporto priemonėmis.
Tvarko vietoje
D. Česnausko teigimu, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus dėl avarijos galima ir įvykio vietoje. Tačiau paprastai vairuotojo prašoma vykti į Kelių policijos valdybą. Esą aprimus emocijoms po nemalonaus įvykio ir atsisėdus už stalo, įvykio protokolas užpildomas kur kas tiksliau.
„Dokumentai įvykio vietoje paprastai tvarkomi tik tais atvejais, jei avarija įvyksta toliau nuo miesto. Tačiau mieste atvažiuoti iki policijos padalinio problemų nekyla, galiausiai galima pasinaudoti viešuoju transportu“, - kalbėjo D. Česnauskas.
Atsako vairuotojas
Tuo tarpu draudikų nuomonė kur kas labiau kategoriška, nei D. Česnausko. „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Marijaus Raliūgos manymu, visi automobiliai, kurie yra eksploatuojami, turėtų važinėti tik techniškai tvarkingi. To reikalauja ir Kelių eismo taisyklės. Važiuoti techniškai netvarkingu ar apgadintu automobiliu yra nesaugu ne tik pačiam transporto priemonės vairuotojui, bet ir toks automobilis kelyje kelia pavojų kitiems. Todėl, jei žmogus po avarijos ryžtasi važiuoti į servisą, į policiją ar kur kitur apgadintu automobiliu, tai yra jo atsakomybės už būsimas pasekmes reikalas.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai automobilis apgadintas nesmarkiai, tik įlenktos durelės arba apibraižytas bamperis. Tokiais atvejais daugelis važinėja mašinomis tol, kol prisiruošia jas suremontuoti. Tai yra žmogiška ir suprantama, nes dėl menko įbrėžimo nėra reikalo kviesti specialaus transporto automobiliui išgabenti.
„Tačiau jei pakliuvus į avariją nėra aiškus avarijos mastas, arba yra įtarimų, kad galimai pažeista daugiau, nei išoriškai matomos detalės, tokiu atveju tikrai nerekomenduojama rizikuoti ir važiuoti apgadintu automobiliu, nes už visas pasekmes teks atsakyti pačiam vairuotojui. Todėl kiekvienu atveju vairuotojas pats turi įvertinti situaciją ir prisiimti atsakomybę, jei liudininkų ar praeivių patartas bandys po avarijos automobiliu nuvykti iki policijos ar kitur“, - sakė M. Raliūga.
Draudikas prisimena ir atvejų, kai vairuotojai dėl nežinojimo ar pakankamo situacijos neįvertinimo pridarė daug didesnės žalos, bandydami apgadintu automobiliu nuvykti iki artimiausio serviso ar pas draudikus.
„Viena vairuotoja sostinės stoties rajone pažeidusi karterį važiavo automobiliu tol, kol „užkalė“ variklis. Ji teigė norėjusi pasiekti autoservisą, kuriame visuomet remontuoja automobilį ir maniusi, kad į kitame miesto gale esanti servisą atvažiuos laimingai“, - stebėjosi pašnekovas.
Siūlo vadovautis protu
Sportinio vairavimo mokyklos „Ekstremvita“ instruktorius ir vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas lrytas.lt tvirtino, kad net ir menki automobilio pažeidimai gali turėti įtakos saugiam važiavimui. Tačiau tik tais atvejais, jei vairuotojas nepasirinks saugaus greičio.
„Pamenu, kai lenktynėse dalyvaudavome su priekiu varomu „Opel“. Mašinos gale buvo šiek tiek pažeista geometrija. Pažeidimai buvo tokie nežymūs, kad plika akimi nesimatė, tačiau važiuojant suprastėjęs valdymas tikrai jautėsi“, - sakė A. Pakėnas.
Žinoma, gatvės - ne lenktynių trasa, tačiau vairavimo profesionalas itin atsargiai vairuoti pažeistus automobilius siūlo, kai keliai slidūs - apsnigti ar šlapi. Taip pat labai svarbus kriterijus - greitis. A. Pakėnas įsitikinęs, kad važiuojant 20 ar 30 km/val. greičiu, net ir su aplamdytu automobiliu padaryti dar vieną avariją ar sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams galimybės yra itin menkos.
Pažeistų daugybė?
A. Pakėno manymu, automobilių su įvairiais, dažnai grėsmę keliančiais pažeidimais, Lietuvos gatvėse galima sutikti dažnai. Lietuvos keliuose kai kurios duobės tokios, kad į jas įvažiavus gali būti pažeista automobilio geometrija. Tačiau plika akimi nematomus pažeidimus kai kurie vairuotojai tiesiog ignoruoja ar paprasčiausiai pasistengia užmaskuoti, bet ne pašalinti.
„Paskui visi stebisi, kad lygioje vietoje automobilis nulėkė nuo kelio. Gaila, bet tokiais atvejais paprastai niekas detalesnių tyrimų dėl avarijos priežasčių neatlieka“, - apgailestavo pašnekovas.
