Trečiadienį komisija svarstė nutarimo projektą dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti ir padarė neterminuotą pertrauką, o jos metu planuoja surengti diskusijas, konferenciją, ieškoti galimybių užsakyti sociologinę apklausą.
„Mes apsisprendėme, kad procedūriškai yra tik vienas variantas - daryti pertrauką, kurios metu komisija turi dirbti. Teikia atlikti labai daug darbų, nes yra netinkama formuluotė, be to, negalime priimti sprendimo, nes Referendumo įstatymas nustato, kad referendumas turi įvykti ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo nutarimo priėmimo dienos, o siūloma, kad referendumas vyktų su prezidento rinkimais“, - žurnalistams po komisijos posėdžio sakė komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Turime padaryti veiksmų planą, ką mes turėtume padaryti, šiandien pateikta Artūro Paulausko formuluotė yra labai plati ir netinkama, konservatorių įregistruotas siūlymas, kad dvigubą pilietybę galėtų įgyti tie asmenys, kurie gyvena Šengeno ir NATO šalyse, vėlgi susiaurina kai kurių mūsų lietuvių piliečių ratą, iš tiesų mes turime rasti geriausią variantą, kaip formuluoti Konstitucijos pakeitimą, kad atitiktų visų interesus“, - kalbėjo komisijos vadovė.
Ji pažymėjo, jog pati komisija neturi resursų užsakyti sociologinę apklausą dėl visuomenės nuomonės dvigubos pilietybės klausimu, tačiau tikisi klausimą išspręsti.
„Turi būti sociologiniai tyrimai atlikti. Ką mes šiandien galime padaryti dėl tyrimų užsakymo, labai sudėtinga, nes lėšų, kurios skirtos komisijai, panaudojimas labai aiškiai reglamentuotas ir už jokius tyrimus iš mums skirtų lėšų mes mokėti negalime. Bet aš manau, kad sukvietus įvairius specialistus ir apsitarus bus rastas būdas, gal kas nors norės mums geranoriškai padėti išspręsti šiuos klausimus“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Seimas po pritarimo yra pritaręs „darbiečio“ Artūro Paulausko inicijuotam nutarimo projektui dėl pasiūlymo kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu. Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Tokį siūlymą kai kurie politikai sukritikavo kaip pernelyg platų.
Grupė konservatorių siūlo referendume klausiant dėl dvigubos pilietybės ją leisti tik emigravusiems į Europos Sąjungos ir NATO valstybes. Konservatoriai siūlo referendume teikti tokią Konstitucijos pataisos formuluotę: „Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitais įstatymo numatytais atskirais atvejais“.
Pasak konservatorių, tokia formuluotė užkirstų kelią galimoms grėsmėms, nes „masinis dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje pagal tarptautinę teisę sukeltų laisvo nuo kitų valstybių įtakos valstybinės valdžios formavimo ir nacionalinio saugumo problemų“.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
