Dalinių studijų į užsienį galima vykti pagal įvairias tarptautines ir nacionalines mainų programas. Kasmet vis labiau populiarėja galimybė pasisemti žinių svetur gavus valstybinę stipendiją.
Lietuvos studentai, dėstytojai ir mokslininkai gali gauti valstybines stipendijas studijoms, mokslinėms stažuotėms arba vasaros kursams užsienyje – Europoje, Šiaurės Amerikoje arba Azijoje. Tokią paramą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF).
– Kokių galimybių atsiveria mokytis svetur gavus valstybinę stipendiją? – paklausėme Švietimo mainų paramos fondo direktorės Daivos Šutinytės.
– Ne kiekvienas studentas galėtų bent pusmetį mokytis užsienio aukštosiose mokyklose be valstybės pagalbos. Finansavimą dalinėms studijoms ar praktikoms siūlo Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą programa („Erasmus”). Kita siūloma galimybė – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių susitarimu pasirašytos sutartys dėl valstybinių stipendijų skyrimo.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusios 38 tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse.
Didesnė dalis šių sutarčių yra bendro pobūdžio, t.y. šalys skatina dėstytojų ir studentų mainus, keičiasi informacija apie šalių švietimo sistemas. Realiai studentai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali išvykti dalinių studijų, mokslinių stažuočių arba į vasaros kursus į 17 šalių. Beje, šis sąrašas nėra baigtinis, derinamos ir pasirašomos naujos sutartys. Trys šalys, t.y. Japonija, Šveicarija ir Islandija, siūlo valstybines stipendijas Lietuvos piliečiams, nors tarptautinės sutartys dėl bendradarbiavimo švietimo srityje su jomis nepasirašytos.
Tarptautinėse bendradarbiavimo sutartyse numatytas konkretus Lietuvos piliečiams siūlomų valstybinių stipendijų skaičius, kuris nekinta jau kelerius metus. Išimtis – Kinija ir Valonijos regionas Belgijoje.
Kinija, anksčiau siūliusi nuo 2 iki 7 stipendijų (jų skyrimo trukmė po 10 mėnesių), nuo 2012 m. Lietuvai siūlo net 25 stipendijas (po 10 mėnesių). Kinijos siūlomų stipendijų Lietuvos piliečiams skaičius reikšmingai padidėjo, tačiau norinčiųjų vykti studijuoti ar atlikti mokslinės stažuotės Kinijoje yra mažiau, nei siūloma vietų.
Belgijos siūlomos stipendijos prancūzų kalbos vasaros kursams labai populiarios, norinčiųjų į juos vykti kasmet labai daug, tačiau šiems kursams iki 2012 m. pasiūlytos tik 2 stipendijos, nuo 2012 m. – 3 stipendijos.
Vykstant su valstybine stipendija patogu tai, kad pageidaujamą universitetą asmuo renkasi pats – nebūtina, kad siunčiantis ir priimantis universitetai būtų pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Žmogui suteikiama laisvė pasirinkti instituciją, kuri siūlo Lietuvoje nedėstomus studijų dalykus.
– Kaip populiarėja studijos mums egzotiškose šalyse? Ar jose patikimas studijų lygis?
– Jei klausiate apie Kiniją, norinčiųjų studijuoti arba atlikti mokslinę stažuotę Kinijoje yra, tačiau ne tiek daug, kiek siūloma stipendijų. Norinčių studijuoti Japonijoje taip pat sulaukiame kasmet. Tuo metu Meksikos siūlomos stipendijos nepopuliarios – pastaraisiais metais norinčių vykti į Meksiką neatsiranda. Galbūt dėl to, kad, norint išvykti mokytis į Meksiką, būtina gerai mokėti ispanų kalbą.
Dėl studijų lygio vienareikšmiškai atsakyti labai sunku. Studijų kokybė priklauso nuo to, kokiame universitete asmuo studijuoja, nuo jo paties motyvacijos, įsitraukimo į studijų procesą.
Kas gali pretenduoti į valstybinę stipendiją?
Valstybinėmis stipendijomis finansuojamos dalinės arba laipsnį suteikiančios studijos, mokslinės stažuotės, vasaros kursai.
Pretenduoti į stipendijas gali Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie studijuoja pagal nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų (nuo antrojo kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų programas. Taip pat tie, kurie dirba universitete, kolegijoje arba valstybiniame mokslinių tyrimų institute dėstytoju arba mokslo darbuotoju. Šios pareigos turi būti pagrindinės.
Į valstybinę stipendiją pretenduojantis žmogus turi labai gerai mokėti kalbą, kuria vyks studijos.
Dalinių studijų lietuviai gali išvykti į aukštąsias mokyklas Baltarusijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Izraelyje, Japonijoje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Slovakijoje, Turkijoje ir Vengrijoje.
Laipsnį suteikiančios studijos rengiamos Japonijoje (bakalauro, magistro, specializacijos studijos), Vengrijoje (doktorantūros studijos) ir Turkijoje (magistrantūros, doktorantūros studijos).
Mokslinių stažuočių lietuviai gali vykti į Baltarusiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Izraelį, Kiniją, Latviją, Lenkiją, Meksiką, Slovakiją, Šveicariją ir Vengriją.
Pagal valstybinių stipendijų programą galima mokytis ir vasaros kursuose Belgijoje (Valonijos regione), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Izraelyje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
Laimėjusieji konkursuose gauna pragyvenimo išlaidoms skirtą stipendiją, išmoką kelionės į studijų, stažuotės ar vasaros kursų vietą bei sveikatos draudimo išlaidoms padengti, jei to neapmoka priimančioji šalis.
Nelygu sutartis, stipendiją moka Lietuva arba priimančioji šalis, todėl stipendijų dydžiai skiriasi. Jei stipendiją moka Lietuva, bakalauro ar vientisųjų studijų studentams kas mėnesį mokama 1560 litų stipendija, magistrantams – 1950 litų, doktorantams – 2600, o dėstytojams ir mokslo darbuotojams – 3900 litų.
Konkursai skelbiami kartą per metus, dažniausiai kalendorinių metų pradžioje (sausį, vasarį arba kovą) arba pabaigoje (rugsėjį, spalį).
ŠMPF interneto puslapyje pasirinkus norimą studijų šalį, derėtų gerai išsinagrinėti konkurso sąlygas, reikalingų dokumentų sąrašą. Taip pat reikia susisiekti su pasirinktos aukštosios mokyklos Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojais, nes turite gauti raštišką sutikimą priimti jus studijuoti arba atlikti mokslinę stažuotę. Šio dokumento nereikia vykstant į vasaros kursus.
Taip pat reikia studijų arba mokslo stažuotės planą ir trukmę suderinti ir su savo universitetu ar kolegija, ir su priimančia mokymo įstaiga užsienyje.
Galiausiai telieka surinkti reikiamus dokumentus, jų kopijas ir pristatyti iki kvietime teikti paraiškas nurodyto termino.
Į Kiniją vyktų dar kartą
27 metų Aušra Vrubliauskaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto praktinės filosofijos II kurso magistrantė. A.Vrubliauskaitė 2011–2012 mokslo metais 10 mėnesių studijavo kinų kalbą Kinijos kalbų ir kultūros universitete Pekine ir vėl norėtų ten išvykti.
„Rinkausi Kiniją, nes mano pagrindinis tikslas buvo, o ir yra, išmokti kinų kalbą, kad galėčiau tomis žiniomis naudotis tyrinėdama senąją kinų filosofiją. Mokytis kalbą, be jokios abejonės, geriausia ir veiksmingiausia ja kalbančiųjų šalyje. Drauge tai buvo proga savo akimis pamatyti, kaip kinai praktikuoja daoizmą – pagrindinį mano tyrimų objektą.
Universitetas, kuriame studijavau, yra gana populiarus tarp užsieniečių, tad studijų kokybė ten tikrai nebloga.
Pasirengimas išvykti buvo gana intensyvus – medicininės pažymos tvarkymas, paso gavimas, mat tuo metu turėjau tik tapatybės kortelę, turėjau surasti, kas prižiūrės augintinius, tačiau nesijaučiau išeikvojusi tam daug jėgų, nes išvažiuoti į Kiniją man buvo svarbaus gyvenimo tikslo, netgi svajonės įgyvendinimas.
Svarbiausią išlaidų dalį – kelionės išlaidas – apmokėjo ŠMPF. Jei vėl gaučiau galimybę išvykti studijuoti į Kiniją, išlaidos būtų minimalios – tiesiog susitvarkai vizą, susikrauni krepšius.
Kinijoje neturėjau jokio papildomo pinigų šaltinio, išskyrus universiteto mokamą stipendiją, kurios užtekdavo tik patiems pagrindiniams poreikiams patenkinti: susimokėti už internetą, pavalgyti valgykloje (restoranai, netgi greitojo maisto, buvo prabanga), retkarčiais nusipirkti vaisių, pasipildyti telefono sąskaitą, nusipirkti geriamojo vandens ar sąsiuvinių, tušinukų.
Pekinas labai brangus miestas, tačiau netgi atvažiavusi su keliais šimtais litų kišenėje pirmą mėnesį jaučiausi esanti turtingesnė nei tokią pat sumą turėdama Lietuvoje.
Pradėjusi gyventi tik iš stipendijos greitai pamačiau, kad reikės labai atsargiai elgtis su pinigais.
Manau, kad svetur pasimokyti svarbu ne tik dėl pačių studijų, bet ir dėl to, jog įgyji gyvenimiškos patirties. Tolima kelionė ir gyvenimas svečioje šalyje pirmiausia žmogų grūdina kaip asmenybę.
Universitetas, kuriame mokiausi, garsėja užsienio studentų gausa ir įvairove. Tai, tiesą sakant, viena priežasčių, kodėl pasirinkau būtent šį universitetą. Per du semestrus turėjau bendramokslių iš viso pasaulio, klasės būdavo nepaprastai margos: vienoje klasėje būdavo po kelis studentus iš visų Europos šalių, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos, Artimųjų Rytų, Naujosios Zelandijos. Mokiausi su atvykėliais iš Peru, Kamerūno, Kongo, Egipto, Indijos, Irako, Kubos, Indonezijos, Meksikos, Makedonijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV, Rumunijos.
Žinoma, kuo aplinka labiau kiniška ir kuo mažiau turi galimybių susikalbėti angliškai, tuo labiau esi priverstas vartoti kinų kalbą ir dėl to studijos tampa veiksmingesnės.
Kinijos studijų sistema nebuvo kuo nors labai kitokia, mat mano universitete ji buvo gerokai pritaikyta studentų iš Vakarų poreikiams. Tačiau buvo viena smulkmena, kuri kiek nustebino, tiesa, maloniai: už gerus studijų rezultatus studentams semestro pabaigoje teikiamos dovanos. Po studijų ir aš buvau apdovanota keliais nešiojamaisiais standžiaisiais diskais.”
Teatro studijų – į Prahą
23 metų Paulina Nešukaitytė yra Vilniaus dailės akademijos monumentaliosios dailės studijų programos IV kurso bakalauro studijų studentė. 2012 m. vasarą gavo valstybinę stipendiją ir dalyvavo čekų kalbos ir kultūros vasaros kursuose Vakarų Čekijos universitete Pilzene, o nuo 2012 m. spalio 1 d. taip pat su valstybine stipendija 4 mėnesius studijavo Prahos menų akademijoje.
„Valstybinės stipendijos konkursą laimėjau vasaros kalbos kursams ir studijoms Čekijoje. Vasaros kalbos kursai vyko Pilzene ir truko mėnesį, o studijų stažuotė – tris rudens semestro mėnesius.
Studijuodama Vilniaus dailės akademijoje pradėjau domėtis studijomis užsienyje. Svarsčiau vykti svetur pagal studijų mainų programą „Erasmus”. Gana lengvai pasirinkau Prahos universitetą. Aš studijuoju scenografiją, o būtent Prahos universitetas organizuoja Pasaulinę scenografijos kvadrienalę.
Ten susidomėjau Alternatyvaus teatro ir lėlių katedra, kurios pavadinime taikliai sutilpo tai, kas tuo metu mane labiausiai domino. Susisiekiau su universitetu ir, deja, sužinojau, kad per „Erasmus” programą negaliu vykti pas juos studijuoti.
Kadangi Čekijoje studijos čekų kalba yra nemokamos, pradėjau mokytis kalbos ir ruoštis magistro studijoms. Kaip didžiulė dovana nukrito žinia, kad galiu pasinaudoti valstybiniais studijų mainais ir pasidomėti studijų kryptimi Čekijoje, kuri garsėja savo lėlių teatro tradicijomis.
Sunkiausia buvo susisiekti su Čekijos universitetu ir gauti dokumentą, kad jis pasiruošęs mane priimti. Tuomet reikėjo susirinkti rekomendacijas iš Lietuvos dėstytojų, užpildyti keletą anketų ir gauti dokumentą iš Dailės akademijos, kad šios programos studijas įskaitys. Tačiau tam prireikė vos kelių dienų ir labai nenuvargino. Dar reikėjo nusipirkti bilietus į Čekiją ir atgal, už kuriuos pinigai grįžo.
Studijos labai praplėtė akiratį, be to, padėjo suprasti, kokią magistrantūrą norėčiau rinktis.
Šiuo metu baigiu studijas Vilniaus dailės akademijoje, taip pat dirbu kuriant spektaklį Maskvoje. Labai laukiu, kada galėsiu susitelkti į savo teatrinį-koncertinį projektą, kuris buvo pagrindinis mano studijų Prahoje darbas. Jame bus sujungta naujai kuriama „Golden Parazyth” muzika, modernusis šokis ir lėlių teatras.”
