Imta svarstyti, kad po šio manevro – Darbo ir Leiboristų partijų susijungimo – už juodąją buhalteriją teisiama pirmoji gali išvengti griežčiausios bausmės. Tokius politologus V. Uspaskichas išvadino kvailiais.
Bet Darbo partijos (leiboristų) pirmininku tapęs 31 metų Vytautas Gapšys pripažino, kad šiomis jungtuvėmis tarsi ir įvykdomas vienas prokurorų reikalavimas – Darbo partija pati save likvidavo ir esą daugių daugiausia jai gresia piniginė bauda.
– Ar jungtuvėms pasirinktas tinkamiausias laikas? Ar tokiu būdu nebandoma išvengti Darbo partijai gresiančio likvidavimo? – „Lietuvos rytas” paklausė V. Gapšio.
– Partijos derinosi ne prie kokio nors metų laiko ar dar ko nors, bet pasiekusios susitarimą, kad gali judėti į priekį. Leiboristų partija pageidavimą jungtis buvo išsakiusi jau seniai.
– Bet teigiama, kad jungtuvių su Leiboristų partija planas skubiai pradėtas vykdyti pradėjus strigti deryboms su Rolando Pakso „tvarkiečiais”, o teismo procesui sparčiai einant į pabaigą.
– Apie mūsų ketinimus jungtis su leiboristais „tvarkiečiai” buvo informuoti.
Mes ir viešai skelbėme, kad pirmiausia norime baigti šį procesą, tik tada eitume prie kito etapo, kuris jungiantis dviem didelėms partijoms yra gerokai sudėtingesnis ir ilgesnis.
– Ar dabartiniai staigūs pokyčiai nereiškia, kad Darbo partijos ir „tvarkiečių” jungtuvių galimybė tolsta?
– Derybos su „tvarkiečiais” vyko ir vyksta lygiagrečiai. Jungtuvės turėtų įvykti gana greitai. O kalbas, kad vienu ar kitu atveju Darbo partija siekia išvengti atsakomybės, vertinu kaip interpretacijas.
– Kodėl sutikote vadovauti partijai, kuriai kaltinimai dar nėra panaikinti ir šis postas gali būti laikinas?
– Pirma, aš nemanau, kad partijai gresia likvidavimas. Ji nepadarė nieko tokio, už ką jai galėtų grėsti tokios sankcijos.
Sutikau vadovauti partijai todėl, kad jau seniai esu politikoje, teko užimti įvairias pozicijas, jaučiu, kas vyksta. Man tai įdomu ir džiaugiuosi, kad tenka šis iššūkis.
Kai kuriama nauja partija iš dviejų politinių jėgų, įsilieja jaunų žmonių, natūralu, kad atsiranda ir naujo vadovo poreikis.
Jeigu derybos su „tvarkiečiais” irgi bus sėkmingos, aš turėsiu galimybę, kaip ir kiti kandidatai, siekti tapti susijungusios partijos vadovu.
– Darbo partijos byloje esate vienas kaltinamųjų. Ar nebūtų logiška ir simboliška, jei prie naujos partijos vairo stotumėte jau pasibaigus teismo procesui?
– Norėčiau, kad gyvenime daug kas būtų kitu laiku, bet ne viską gali rinktis pats.
Man ne kartą buvo sakoma, kad palaukčiau vieno ar kito momento, bet gyvenimas tuo ir yra žavus, jog atsiranda netikėtų progų, kuriomis reikia tiesiog naudotis.
– Kodėl V. Uspaskichas jums suteikė tokią progą, kodėl jis pats traukiasi?
– To reikėtų klausti jo paties. Dabar jis išrinktas vienu mano pavaduotojų, tačiau artimiausiu metu gali tapti partijos garbės pirmininku. Įvykusi kaita – natūrali.
– Sunku patikėti, kad partijos steigėjas nusišalintų nuo jos reikalų ir jums nediriguotų.
– Partijoje yra 20 tūkst. dalininkų ir kiekvienas jų gali reikšti savo nuomonę.
Bet tuos sprendimus, už kuriuos pagal naujos partijos statutą atsakingas pirmininkas, priimsiu pats.
– Tačiau juk nepaneigsite, kad sprendimą, kas turi tapti Darbo partijos (leiboristų) vedliu, priėmė V. Uspaskichas?
– Man nereikia nieko paneigti. Nesu fiktyvus partijos vadovas, visos formalios procedūros atliktos teisingai ir tvarkingai. Kai tik pakeitimai bus užregistruoti, naudosiuosi partijos pirmininko teisėmis ir prisiimsiu atsakomybę.
– Kaip vis dėlto yra su Darbo partijos atsakomybe už juodąją buhalteriją?
Vieni aiškina, kad po šių jungtuvių naujasis juridinis darinys jos nebeperima, o V. Uspaskichas tvirtina, jog nuo atsakomybės nebėgama. Ką manote jūs?
– Tuos įsipareigojimus ir ieškinius, kuriuos Darbo partijai yra pareiškę prokurorai, naujasis politinis darinys perima.
Jeigu teisme bus įrodyta, kad Darbo partija padarė kokios nors žalos, ir bus patenkinti ieškiniai, naujoji partija yra pasiruošusi tą žalą atlyginti.
O apie kokias nors kitokias sankcijas, apie kurias dabar daug kalbama, neverta diskutuoti.
Manau, demokratinėje šalyje tai nerealu ir aš netikiu, kad teismas priimtų tokį nuosprendį. Jis reikštų, kad apribojama 20 tūkst. žmonių valia, o tai prieštarautų Konstitucijai.
Pagrindinė atsakomybė, kurią prisiimame kaip partija, – finansinė.
Kita vertus, jeigu buvo siekiama per teismą likviduoti Darbo partiją, tai viskas – jos nebėra, ji likviduota.
Bet jei kas nors mano, jog įvykusiu susijungimu siekiama atimti iš teismo galimybę likviduoti Darbo partiją, galiu atsakyti, kad yra daug paprastesnių formų tai padaryti. (Juokiasi.)
15
Tiek pavaduotojų turi Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas V. Gapšys. Tai V. Baltraitienė, Š. Birutis, S. Bucevičius, V. Bukauskas, K. Daukšys, V. Filipovičienė, V. Uspaskichas, V. Gedvilas, L. Graužinienė, J. Kondrotas, D. Mikutienė, A. Paulauskas, M. Zasčiurinskas, J. Pinskus, D. Janulevičius.
