Net 55 procentai žmonių pritaria, kad reikėtų priimti Konstitucijos pataisas ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Manančių priešingai yra 26 proc., o maždaug penktadalis neturi nuomonės dėl šios problemos.
Tai rodo reprezentatyvi apklausa, kurią kovo pabaigoje atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”.
Nepritaria vyresni
Siūlymui leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę daugiau pritaria žmonės iki 50 metų (net septyni iš dešimties, kurių amžius – iki 30 metų), didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Tokioms Konstitucijos pataisoms kiek labiau nepritaria vyresni žmonės, mažesnių miestų gyventojai, asmenys su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 1500 litų per mėnesį).
Vienintelė gyventojų grupė, kuri daugiau nepritaria nei pritaria galimybei turėti dvigubą pilietybę, yra nedirbantys pensininkai – atitinkamai 42 ir 33 procentai.
Rūpi emigrantų šeimoms
Apklausa parodė, kad iš maždaug ketvirtadalio namų ūkių nors vienas šeimos narys šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir ten jau gyvena ilgiau nei 6 mėnesius. Tokie yra išvažiavę visam laikui ar laikinai – dirbti, mokytis.
Tad nenuostabu, kad septyni iš dešimties žmonių, kurių šeimoje yra išvykusiųjų svetur, pritaria, jog reikėtų leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę, o tam nepritaria tik 18 proc. šios grupės respondentų.
Tarp tų, kurių šeimose nėra dabar į užsienį išvykusių žmonių, yra kiek daugiau nepritariančių dvigubos pilietybės idėjai (28 proc.), bet pusė šios gyventojų grupės atstovų irgi labiau linkę pritarti platesniam dvigubos pilietybės taikymui, nei yra dabar.
Skirtingos nuomonės
Keturi iš dešimties šalies gyventojų nurodė, kad jie norėtų turėti dvigubą pilietybę, bet tiek pat apklaustųjų atsakė, jog nori būti tik Lietuvos piliečiai.
Jei būtų galimybė, dvigubą pilietybę dažniau norėtų turėti žmonės iki 30 metų (šeši iš dešimties), didmiesčių gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą ar vidutinę.
Kitos valstybės pilietybės dažniau nepageidauja vyresni asmenys bei respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 1500 litų per mėnesį).
Kas antras žmogus, kurio šeimoje kas nors yra laikinai ar visam laikui išvykęs į užsienį, nurodė, kad jis, jei būtų tokia galimybė, norėtų turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę.
Skelbiant šios apklausos duomenis būtina nuoroda į „Baltijos tyrimus” ir „Lietuvos rytą”.
