Visuomet užpildyti
Rokiškio socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namuose šiuo metu gyvena beveik 30 žmonių. Dėl įvairių priežasčių savo pastogės neturinčios šeimos ar vienišos motinos su mažyliais, iš įkalinimo įstaigų paleisti buvę nuteistieji, senukai, neturintys, pas ką prisiglausti – visiems jiems šie namai yra vienintelis išsigelbėjimas.
Kaip lrytas.lt pasakojo Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausioji socialinė darbuotoja Jolanta Paukštienė, laikiniesiems gyventojams šiame miestelio pakraštyje stūksančiame dviaukščiame buvusios slaugos ligoninės pastate yra numatyta 20 vietų, tačiau beveik visuomet žmonių gyvena beveik dešimtimi daugiau. Ir dar maždaug tiek pat laukia eilėje, tikėdamiesi čia apsigyventi.
Pavyzdžiui, neseniai į Obelių savarankiško gyvenimo namus parašė Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekanti rokiškėnė. Ji teiravosi, ar išėjusi į laisvę galėtų čia apsigyventi, nes savo namus prarado – tik tuomet ji gali tikėtis paleidimo iš įkalinimo vietos anksčiau, nei numatyta.
Kai prieš kurį laiką gretimoje seniūnijoje kilo gaisras daugiavaikės šeimos bute, gaisravietėje dar darbuojantis ugniagesiams J. Paukštienė sulaukė tenykštės socialinės darbuotojos skambučio – ar neatsirastų Savarankiško gyvenimo namuose vietos padegėliams apgyvendinti? Deja, pastatas – ne guminis, gausios šeimos tuomet nebuvo kur įkurdinti.
Gyventi – nebrangu
„Pas mus visi labai nenori apsigyventi, o vėliau nebenori išsikraustyti“, – pasakoja J. Paukštienė. Nenuostabu – Rokiškio rajono savivaldybė apmoka sąskaitas už Savarankiško gyvenimo namų komunalines paslaugas, todėl gyventi čia kainuoja nebrangiai.
Pavyzdžiui, didžiausiame kambaryje įsikūrusi moteris su 6 vaikais per mėnesį moka apie 100 litų. Vienas, be šeimos, gyvenantis žmogus sumoka maždaug 30-50 litų.
Gyventojams tereikia susimokėti už maudantis išnaudojamą vandenį (1 maudymasis – 3 litai), rūbų skalbimą (1 kg skalbinių – 1 litas). Įnamiams taip pat reikia patiems nusipirkti maisto produktų ir pasigaminti maisto šiuose namuose esančioje virtuvėje.
Todėl, nors sutartis dėl gyvenimo šiuose namuose sudaroma pusei metų, ji dažniausiai vėliau dar pratęsiama. „Kai kurie gyventojai gudrauja, net neieško, kur galėtų apsigyventi, nes pas mus gyvena be jokių rūpesčių“, – sako vyriausioji socialinė darbuotoja.
Už tai darbuotojams rūpesčių pakanka. Kartais į pagalbą tenka skubėti ir per išeigines. „Kai vieną mūsų gyventoją iš Gimdymo namų su naujagimiu reikėjo parsivežti, savaitgalį nuvažiavau savo automobiliu ir parvežiau – ji daugiau neturėjo ko paprašyti“, – tarsi savaime suprantamą dalyką paaiškina J. Paukštienė.
Reikalavimas – kassavaitinės maudynės
Kai kuriuos savarankiško gyvenimo namuose gyvenančius žmones tenka mokyti net elementarių higienos įgūdžių – pavyzdžiui, kad reikia reguliariai praustis. Kartais ne vieną atžalą auginančios moterys gaili pinigų šeimos maudynėms, todėl teko įvesti taisyklę, kad 1 kartą per savaitę gyventojams būtina maudytis vonioje.
Darbuotojai tikisi, kad tokiu būdu rūpintis savo švara įpras ir tokių šeimų vaikai. Nors ir gaila, rizikos šeimų atžalos greičiau perima neigiamus vyresniųjų įpročius. „Viena paauglė ėmė tingėti, mokyklos nebelankyti, tada ir jaunesnė sesuo jos pavyzdžiu pasekė ir jokių įkalbinėjimų neklauso, o pati motina dukrų mokytis neragina“, – neretą atvejį pamini J. Paukštienė.
Nors šiuose namuose yra atskiras kambarėlis, kur galima gaminti visokius rankdarbius, laikinieji gyventojai ten lankosi retai. „Jaunos mamos geriau poilsio kambaryje televizorių žiūri, nei čia su vaikais užsuka, nors mažiesiems tai patinka ir piešti, ir lipdyti ar ką nors klijuoti“, – pasakoja J. Paukštienė. Iš tiesų, vos mums atėjus į rankdarbių kambarį, iš paskos sugužėjo keli mažyliai, kuriems čia daug įdomiau, nei su mamomis žiūrėti serialus.
Padėjo susitaupyti
Tiesa, šiuose Savarankiško gyvenimo namuose yra ir džiugių pavyzdžių, kai žmonės atranda jėgų keisti savo gyvenimą.
J. Paukštienė vienai daugiavaikei vienišai motinai net pagelbėjo įsigyti savo būstą. Su nemažas pašalpas už vaikus gaunančia, tačiau pinigais racionaliai naudotis nesugebančia moterimi socialinė darbuotojo sutarė, kad kas mėnesį dalį šių pinigų atidės ir neišleis. „Taip taupėme maždaug 2 metus, o tuomet, dar pridėjus pinigų tos gyventojos motinai, pavyko šiai šeimai Obeliuose nupirkti 2 kambarių butą“, – prisimena pašnekovė.
Darbuotojos teigimu, iki tol tik nuomojamuose būstuose gyvenusi ir juos neretai nusiaubdavusi šeima dabar labai patenkinta, tvarkingai prižiūri savo namus. „Tada ir žmogaus savivertė pakyla, kai supranta, kad gali gyventi kitaip, nei buvo įpratęs“, – sako ne vieną tokį pavyzdį per savo darbo metus mačiusi moteris.
Butelis svarbiau už saldainį
Kai beveik prieš 5 metus Obeliuose buvo įkurti šie Savarankiško gyvenimo namai, vietos gyventojai ne itin apsidžiaugė, baimindamiesi ne itin malonios kaimynystės.
„Atvažiavo į parduotuvę tuose namuose gyvenanti moteris su vaikišku vežimėliu, prisikrovė į jį alaus „pūslių“, o kai jos maža mergaitė paprašė nupirkti saldainį, paaiškino, kad jam pinigų nėra“, – lrytas.lt pasakojo vietos parduotuvės darbuotoja.
Iš tiesų, neretai Savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinami žmonės, nuo kurių dėl nepavyzdingo gyvenimo būdo, bjauraus elgesio ar žalingų įpročių jau seniai nusisuko giminės ir artimieji.
„Tačiau juk ir jiems kažkur reikia gyventi, negi paliksi pražūti. Galima sakyti, kad ir dėl mūsų įstaigos per praėjusią žiemą rajone nesušalo nė vienas žmogus“, – sako J. Paukštienė.
Savarankiško gyvenimo namuose gyventojams kategoriškai draudžiama girtauti. Šios taisyklės valdiškų namų gyventojams bene sunkiausia laikytis. Kai iškilus dilemai – alkoholis ar šiltas būstas, nusveria „velnio lašai“, tenka išsikraustyti.
Taip neseniai iš Obelių savarankiško gyvenimo namų buvo pašalintas daugiavaikės šeimos tėvas, ne tik pats girtavęs, bet ir kitą šių namų gyventoją įtraukęs. Dabar vyriškis savo šeimos ateina aplankyti, tačiau nakvynės turi ieškotis kitur.
