Uostamiesčio valdžia šį sezoną įvedė naujovių – apmokestino ne tik arčiausiai paplūdimių esančias aikšteles, bet ir teritorijas prie jų, įskaitant žaliuosius plotus ir įvažiavimo kelius. Taip tikimasi sutramdyti pažeidėjus, kurie vengdami mokesčio įsigudrina mašinas statyti kur papuola.
Vadinamojoje Žaliojoje zonoje, apimančioje Melnragės ir Girulių gyvenvietes, už valandą teks mokėti 1 litą. Rinkliava galios kasdien nuo 10 iki 20 val.
Atvyksta kelioms valandoms
Dar viena naujovė – šią vasarą vairuotojai turės galimybę už automobilio stovėjimą susimokėti ir mobiliuoju telefonu, siųsdami trumpąją žinutę. Iki šiol šiuo būdu rinkliavą buvo galima mokėti visur, išskyrus pajūrį. Savivaldybė taip pat nusprendė mokestį rinkti dviem savaitėmis trumpiau nei iki šiol – iki rugsėjo 15 dienos.
Per praėjusį sezoną iš vairuotojų surinkta daugiau kaip 210 tūkst. litų. Rinkliavos administratoriai pastebi, kad Melnragės ir Girulių paplūdimiuose poilsiautojai dažniausiai praleidžia vidutiniškai 3-4 val. Tik maža dalis atvykstančiųjų sumoka 10 litų ir prie jūros pabūna visą dieną.
Nuo gegužės 1-osios už automobilių stovėjimą teks mokėti ir Neringoje. Čia valanda kainuos nuo 1 iki 5 litų, priklausomai nuo vietos. Rinkliava galios nuo 7 iki 21 val.
Palieka ir miške
Palangoje, arčiausiai jūros esančioje Raudonojoje zonoje, už 20 min. stovėjimo teks mokėti litą, už 1 val. – 3 litus. Raudonoji zona apima teritoriją nuo Vytauto gatvės iki jūros bei nuo S. Dariaus ir S. Girėno iki Žvejų gatvės. Atokiau esančiose vietose už valandą reikės mokėti po 2 litus. Palangoje rinkliava galios nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos ir bus renkama visą parą.
Karklė išlieka vienintele pajūrio zona, kur automobilių stovėjimas nemokamas. Vasarą ši saugoma teritorija labiausiai kenčia nuo vis didėjančio transporto srauto.
Ilgaisiais šventiniais savaitgaliais ant siauro kelio, vingiuojančio nuo Girulių iki Karklės gyvenvietės pabaigos, nutįsta milžiniškos automobilių eilės.
Nepaisydami kelio ženklų ir taisyklių, vairuotojai mašinas palieka ne tik kairėje, arčiau jūros esančioje kelio pusėje, bet ir pamiškėje.
Kai kurie nesibodi įvažiuoti ir į mišką. Toks elgesys tampa masiniu reiškiniu ir kelia vis didesnį nerimą gamtosaugininkams.
Įrengs naujų aikštelių
Sklypas, skirtas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, suformuotas dar 2005 metais, tačiau darbai nepradėti iki šiol. „Pagal projektą numatyta iškirsti beveik šimtą medžių, baiminamės, kad visuomenė gali tam pasipriešinti. Tačiau kirsti medžius vis vien teks, nes artimiausiu metu bus pradėta Karklės kelio rekonstrukcija, vienoje pusėje įrengiant dviračių, o kitoje- pėsčiųjų taką“, - aiškino Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
15 mln. litų vertės projektas bus pradėtas šiais arba kitais metais. Tikimasi, kad rekonstravus kelią, daugiau poilsiautojų iš automobilių persės ant dviračių. Dabar kelių kilometrų ruožą per Karklę dviratininkams tenka pavojingai manevruoti tarp automobilių.
Karklė priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri nėra įvedusi rinkliavos už automobilių stovėjimą. Manoma, jog įvedus mokestį pavyktų bent šiek tiek sudrausminti vairuotojus, mašinomis niokojančius šią itin jautrią pajūrio zoną. Tačiau Karklės kelias priskiriamas prie regioninės reikšmės kelių, todėl pagal įstatymą negali būti apmokestintas. Tikimasi, kad Karklės mišką nuo transporto apgulties pavyks išlaisvinti užbaigus kelio rekonstrukciją. Mat pagal projektą numatyta gyvenvietėje įrengti ir tris automobilių stovėjimo aikšteles.
