Derybose dėl žemės pardavimo P. Auštrevičius siūlo neturėti iliuzijų

Ar Lietuva gali tikėtis, kad bus pratęstas draudimas parduoti žemę užsieniečiams? Dėl to užvirė aistros.

P.Auštrevičius: „Reikia tik numatyti saugiklius prieš spekuliaciją ir daugiau nekalbėti apie draudimą pirkti žemės užsieniečiams.”<br>J.Stacevičiaus nuotr.
P.Auštrevičius: „Reikia tik numatyti saugiklius prieš spekuliaciją ir daugiau nekalbėti apie draudimą pirkti žemės užsieniečiams.”<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius ("Lietuvos rytas")

Apr 29, 2013, 8:16 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 2:10 PM

Seimas po pateikimo pritarė buvusio žemės ūkio ministro konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parengtam nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybė raginama derėtis su ES, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas būtų pratęstas, kol susilygins tiesioginės išmokos visų ES šalių žemdirbiams.

Draudimas parduoti žemės užsieniečiams baigs galioti kitąmet gegužę.

Pereinamasis 7 metų laikotarpis su galimybe jį pratęsti buvo numatytas Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Mūsų šalis jau pasinaudojo maksimaliai ilgu draudimo terminu.

– Ar iš viso dar įmanomos derybos su Briuseliu dėl šio draudimo ilginimo? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo buvusio Lietuvos vyriausiojo derybininko dėl narystės ES Seimo nario Petro Auštrevičiaus.

– Galimybę dar derėtis vertinu labai skeptiškai. Lietuvai buvo suteiktas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, pasinaudota dar ir sutartimi leistu papildomu trejų metų terminu.

Jei mėgintų derėtis viena Lietuva, manau, tai būtų iš viso beviltiškas sumanymas. Žinoma, jei įsitrauktų daugiau šalių ir ES kiltų rimtos teisinės bei politinės diskusijos, vilčių atsirastų daugiau.

Nereikia savęs apgaudinėti – net pasiekti, kad Europos Komisijos teisininkai įtrauktų šį klausimą į darbotvarkę, bus be galo sunku.

– Ko tuomet dar gali tikėtis politikai, raginantys Lietuvą derėtis su ES, kad būtų pratęstas draudimas užsieniečiams pirkti žemės Lietuvoje?

– Viena vertus, akivaizdu, kad didžiuliai ES tiesioginių išmokų skirtumai tarp Lietuvos ir senųjų ES narių verčia mūsų ūkininkus kalbėti apie konkurencijos bendrojoje rinkoje iškraipymą ir sieti tai su žemės pardavimu užsieniečiams.

Kita vertus, manau, šia situacija mėgina pasinaudoti stambūs Lietuvos žemės plotų supirkėjai. Jie įžvelgia didžiulio pelno galimybes, o tiesiogines išmokas žemdirbiams laiko savotiška renta, kuri juos skatina supirkinėti sklypus, tikintis ateityje dar geriau uždirbti juos pardavus ar išnuomojus.

– Gal siūlymais Briuseliui derėtis dėl draudimo pirkti žemės užsieniečiams pratęsimo pavyks išsikovoti didesnių tiesioginių išmokų?

– Reikalavimas suvienodinti šias išmokas visiškai teisėtas. Buvo kalbama, kad jau 2013 metais jos turėtų suvienodėti. Taip neatsitiko. Kitam ES finansiniam laikotarpiui pasiūlyta per 7 metus šias išmokas padidinti 50 eurų, bet ir tai sudarys tik per 60 proc. ES vidurkio.

Vis dėlto vargu ar įmanoma sulaukti geresnio pasiūlymo, nes ES rengiasi reformuoti žemės ūkio politiką ir tikrai nebus didinamas finansavimas.

Briuselis turi savo argumentų, kodėl nesulygina išmokų dydžio. Statistika rodo, kad mūsų šalies ūkininkavimo išlaidos dar mažesnės nei senosiose ES šalyse – pigesnė darbo jėga, pigiau kainuoja išsinuomoti žemę.

– Bet gal ES šalys išsigąs, kad neleisime jų piliečiams pirkti mūsų žemės, ir bent šiek tiek padidins išmokas mūsų žemdirbiams?

– Nepuoselėkime iliuzijų. Nebent galime tikėtis, kad bus leista lanksčiau naudoti 2014–2020 metais žemės ūkiui skiriamus pinigus, ypač paprasčiau bus leidžiama paskirstyti kaimo plėtros lėšas.

Apsiginti nuo užsienio žemės spekuliantų galima ir kitais būdais. Nuo pat narystės ES pradžios Lietuva turi saugiklių, leidžiančių užkirsti kelią supirkinėti žemę spekuliaciniais sumetimais, tik jų nepaisoma.

Lietuvos žemės ūkiui reikia kapitalo, naujų technologijų.

Labai praverstų užsieniečių patirtis, nauji darbo metodai, tačiau draudimas pirkti žemės trukdo ir užsienio investicijoms.

Manau, reikėtų tiktai numatyti saugiklius prieš spekuliaciją ir daugiau nekalbėti apie draudimus pirkti žemės užsieniečiams. Tai būtų naudinga ne tik žemės ūkiui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.

Reikia derėtis

Kazys Starkevičius, Seimo narys

„Lietuvos stojimo į ES sutartyje nėra parašyta, kiek kartų galima pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Užfiksuota mūsų teisė šį laikotarpį pratęsti, bet nėra pasakyta, kad tik vieną kartą. Manau, tai teisinė landa. Vieną kartą terminą atidėjome, o dabar galėtume derėtis dėl antro karto.

Manau, tai mūsų derybų korta reikalaujant, kad Lietuvos žemdirbiams tiesioginės išmokos būtų padidintos iki ES vidurkio. Reikėtų susieti žemės pardavimą užsieniečiams su sąlygų žemdirbiams suvienodinimu.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.