Tokie vaizdai į neviltį varo Klaipėdos valdžią, nepajėgiančią išgelbėti sparčiai nykstančios Melnragės ir Girulių pakrantės juostos. Audringa jūra negailestingai ardo kopas ir kėsinasi praryti dar likusius siaurus miesto paplūdimius.
Klaipėdos valdininkai neslepia apmaudo, kad prieš neatpažįstamai pagražėjusią Palangą uostamiestis ir jo pakrantė atrodo graudžiai.
Palangos paplūdimiams atkurti skirta apie 30 mln. litų. Ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio išpilta daugiau kaip 400 tūkst. kubinių metrų smėlio. Rezultatus palangiškiai ir miesto svečiai pamatė labai greitai – paplūdimys gerokai pailgėjo, vasarą čia ilsėtis ir pramogauti gali dar daugiau žmonių.
Pasijuto nuskriausti
„Bepigu Palangai, kai jie kasmet gauna milijonus litų pliažams tvarkyti“, - neslėpė apmaudo Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Kaskart paklaustas, kada ir Klaipėdos paplūdimiai taps patrauklūs ir patogūs, jis gali tik gūžčioti pečiais – jau daugelį metų iš valstybės biudžeto šioms reikmėms nenubyra nė lito.
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad iki šiol Klaipėdos miestui priklausančiai pajūrio juostai neskyrė daug dėmesio ir paramos. Tačiau tam buvusi rimta priežastis.
„Dėl natūralių gamtinių procesų smarkiai nukentėjęs visas mūsų valstybei priklausantis pajūrio ruožas, tačiau Palangos krantai atrodė prasčiausiai, todėl šiai daliai ir skyrėme daugiausia dėmesio. Šiandien jau turbūt galime pasidžiaugti, kad neapsirikome – paplūdimiai atrodo kur kas geriau“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Jis pripažino, kad savivaldybės nėra pajėgios pačios finansuoti jūros pakrantės tvarkymo darbus, iš miestų biudžetų kasmet skiriama lėšų tik vasaros sezonui pasirengti – minimaliai suremontuoti į paplūdimius vedančius takus, laiptus, aikšteles, pastatyti šiukšliadėžių, tualetų, surinkti atliekas.
Kopose įrengs baseinus
Šiemet rengiama atnaujinta Pajūrio krantų tvarkymo programa. Ministerijos specialistai įvertins kiekvieną Lietuvos teritorijai priklausančios pajūrio juostos metrą ir pateiks išvadas, kaip kiekvieną ruožą būtina tvarkyti. Tačiau jau dabar aišku, kad planai dėl Karklės paplūdimio nesikeis – šis vadinamasis laukinis pliažas bus paliktas natūraliems gamtiniams procesams, nes tai saugoma teritorija, kur itin griežtai apribota žmogaus veikla.
Didžiausias dėmesys bus skirtas rekreacinės paskirties zonoms – Palangos, Šventosios, Klaipėdos ir Neringos paplūdimiams. Pagal programą numatyta sutvarkyti prieškopį, auginti kopas, jas apsaugoti nuo vėjo, kloti žabtvores, tiesti takus, pastatyti daugiau suolų, persirengimo kabinų, tualetų.
„Galvojame įrengti ir jūros vandens baseinus, kur vėsiomis dienomis, kai lįsti į jūrą nesinori, pramogauti galėtų šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės – žodžiu, sieksime, kad mūsų paplūdimiai atrodytų padoriai“, - teigė L. Budrys.
Lėšų programai įgyvendinti tikimasi gauti ES paramos iš kito finansavimo periodo. Visa paramos suma Lietuvą pasiektų po šešerių metų – kasmet būtų atlikta tik dalis darbų.
Šios programos lėšomis tikimasi ir smėliu pamaitinti Klaipėdos pliažus.
Melnragėje neliks griuvėsių
Apie sparčiai nykstančius krantus pajūrio ruože nuo Melnragės iki Girulių mokslininkai garsiai prabilo dar prieš dešimtmetį.
Dviejose vietose visai netoli šiaurinio molo atsivėrė po smėliu palaidoti buvusių pastatų griuvėsiai. Į jūrą nunešta ir dalis senosios raudonų plytų gelbėjimo stoties pastato liekanų.
Poilsiautojų pamėgtas paplūdimys šiuo metu labiau primena statybinių atliekų sąvartyną. Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė paraišką Aplinkos ministerijai, prašydama skirti 400 tūkst. litų iš Aplinkos apsaugos programos, kuri iš dalies finansuojama ES fondų lėšomis.
Už gautą paramą planuojama nugriauti ir išvežti statinių likučius, atkurti paplūdimių takus, Melnragės ir Smiltynės pliažuose pastatyti konteinerinius tualetus, įrengti dušo kabinas.
