Stojančiųjų konkursinis balas apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų įvertinimus – trijų dalykų brandos egzaminų rezultatus ir ketvirto dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų įvertinimai turės skirtingą svorį.
Stojantiems į menų studijas ir meno pedagogiką vietoj vieno brandos egzamino reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Stojantiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.
Tam tikrų nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, taip pat profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienų metų darbo stažą, bus pridedama papildomų balų.
Pinigai – paskui studentą
Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimo patirtį, numatoma, kad 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusę stojančiųjų.
Finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą” – biudžeto lėšos keliauja programoms, kurias pasirenka geriausi stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruoja tarpusavyje universitetuose ir kolegijose pagal keliolika studijų krypčių grupių.
Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gaus tikslinį finansavimą. Tikslinę studijų vietą pasirinkęs studentas, baigęs mokslus, turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę.
Valstybės finansavimą studijoms taip pat galės gauti stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose.
Valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas.
Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka 4 metus, kolegijose – dažniausiai trejus metus. Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės.
Geriausiems – stipendijos
Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius semestro egzaminus, galima persikelti į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas be finansinių pasekmių.
Aukštosios mokyklos kas semestrą ar vienus studijų metus peržiūri studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento balų vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui.
Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato kiekviena aukštoji mokykla.
Geriausi stojantieji į mokamas vietas gali gauti valstybės skiriamas stipendijas studijų kainai sumokėti.
Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.
Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Studijų rezultatai skaičiuojami ir kompensacijos išmokamos du kartus: po dvejų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.
Bendrasis priėmimas
Prašymų teikimas prasideda birželio 1 dieną ir baigiamas liepos 23 dieną. Liepos 27-ąją jau bus žinomi pirmieji priėmimo rezultatai.
Pagrindinės priėmimo procedūros vykdomos internetu. Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – lamabpo.lt.
Stojantysis gali į prašymą įrašyti iki 12 bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių universitetų ir kolegijų studijų programų. Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė bus skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį stojančiojo pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir taip toliau. Jei stojantysis renkasi skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.
Mažiausia balų suma, reikalinga įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta iš anksto. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.
Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks 3 etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą – norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape, paraišką jie turės kaskart atnaujinti.
Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams teikiama didelė svarba. Pirmajame priėmimo etape stojančiajam bus pasiūlyta viena valstybės finansuojama studijų vieta universitete arba kolegijoje, taip pat viena mokama studijų vieta – jeigu stojantysis bus ją pasirinkęs.
Abiturientas gali pasiūlymą priimti arba jo atsisakyti.
Jeigu stojantysis pirmajame etape gaus pasiūlymą studijuoti pirmuoju pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, bet jo nepriims, į tokią vietą galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu.
Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti antruoju ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę. Dalyvaujantieji antrajame etape galės keisti pageidavimų seką.
Papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime, teikdami naują prašymą.
Tik skaičiai
2013 m. valstybės finansavimą studijoms gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: apie 8,3 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Iš jų apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.
Į profesines mokyklas planuojama priimti 19,3 tūkst. moksleivių, kartu su profesija siekiančių įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ar jau turinčių brandos atestatą.
Šalyje veikia 23 universitetai (iš jų 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (iš jų 11 nevalstybinių), 71 profesinė mokykla.
Iš pirmų lūpų
Pranas Žiliukas, LAMA BPO prezidentas:
„Žinoma, kaip ir kasmet, didžiausia konkurencinė kova bus tarp norinčiųjų studijuoti mediciną, odontologiją, teisę, ekonomiką, psichologiją ir menus, kiek mažesnė – tarp besirenkančiųjų fizinius ar technologijos mokslus. Vis dėlto šiemet tikimės tolygesnių rezultatų, mat atsiras daugiau valstybės finansuojamų vietų slaugos, socialinio darbo, žemės ūkio, sporto ir kitose studijų programose, nes universitetams skirti studijų krepšeliai padalinti ne į 13, kaip pernai, bet jau į 19 grupių.
Privalomi balai laimėti valstybės finansuojamą vietą šiemet turėtų būti panašūs į pernykščius, nors stojančiųjų bus mažiau. Valstybinius brandos egzaminus šiemet laikys 5000 asmenų mažiau nei pernai. Vis dėlto universitetuose medicinos ir odontologijos valstybės finansuojamai studijų vietai gali prireikti daugiau nei 19 balų (iš 20,6 galimų, neskaitant papildomai skiriamų balų olimpiadų laimėtojams), o kai kuriose fizinių, technologijos, socialinių ir humanitarinių mokslų programose gali užtekti ir šiek tiek daugiau nei 13 balų. Nesitikima, kad pirmųjų pageidavimų pasiskirstymas stojančiųjų prašymuose pakistų labai radikaliai. Tačiau kai kurias tendencijas per pastaruosius metus galima įžvelgti.
2012 metai buvo lūžio metai, nes pirmųjų pageidavimų į socialinių mokslų studijas jau buvo mažiau negu pusė: universitetuose 47 proc., kolegijose – 45 proc. Daugiau kaip vienu procentu padaugėjo norinčiųjų studijuoti technologijos mokslus, beveik 2 proc. – biomedicinos mokslus.”
Preliminarus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius 2013 metais
Mokslų sritis Studijų krypčių grupė
Universitetai
Mokslų sritis Studijų krypčių grupė
Kolegijos
1.
Humanitariniai mokslai
999
Humanitariniai mokslai
58
2.
Socialiniai mokslai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes, visuomenės saugumo ir socialinio darbo kryptis)
1112
Socialiniai mokslai (išskyrus verslą ir vadybą, teisę, švietimą ir ugdymą)
428
3.
Socialiniai mokslai / verslas ir vadyba
343
Verslas ir vadyba
1588
4.
Socialiniai mokslai / teisė
206
Teisė
66
5.
Socialiniai mokslai / švietimas ir ugdymas
517
Švietimas ir ugdymas
155
6.
Socialiniai mokslai / visuomenės saugumas ir socialinis darbas
60
Fiziniai mokslai
157
7.
Fiziniai mokslai
1166
Biomedicinos mokslai (išskyrus mediciną ir sveikatą)
439
8.
Biomedicinos mokslai / biologija, botanika, zoologija, genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija
200
Biomedicinos mokslai / medicina ir sveikata
1034
9.
Biomedicinos mokslai / žemės ūkis, miškininkystė, maisto studijos, žemės ūkio mokslai
100
Technologijos mokslai
2954
10.
Biomedicinos mokslai / ikiklinikinė veterinarinė medicina, veterinarinė medicina, žemės ūkis ir veterinarija
78
Menų studijos / muzika, rašytinė kūryba, teatras ir kinas, šokis
30
11.
Biomedicinos mokslai / sportas ir gyvybės mokslai
90
Menų studijos / dailė, dizainas, fotografija ir medijos, meno studijos
129
12.
Biomedicinos mokslai / visuomenės sveikata, mityba, slauga, medicinos technologijos, medicina ir sveikata
90
Iš viso
7038
13.
Biomedicinos mokslai / medicina ir sveikata (išskyrus visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos kryptis)
367
14.
Technologijos mokslai / informatikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, energijos inžinerija, statybos inžinerija, aeronautikos inžinerija, jūrų inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, maisto technologija
1297
15.
Technologijos mokslai (išskyrus informatikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, maisto technologijos kryptis)
768
16.
Menų studijos / muzika, meno studijos ir rašytinė kūryba
89
17.
Menų studijos / teatras ir kinas, šokis
51
18.
Menų studijos / dizainas ir architektūra
139
19.
Menų studijos / dailė, fotografija ir medijos
102
Iš viso
7774
Studijų programų – didelis pasirinkimas
Į mokamas vietas studentų priimama daug, be didesnių ribojimų. Tiesa, kai kurie universitetai yra įsivedę minimalų konkursinį balą, kurio nepasiekę stojantieji nepriimami. Apie tai šie universitetai praneša savo priėmimo taisyklėse.
Studijų kaina atskirose studijų kryptyse nevienoda.
Brangiausios menų studijos, jos kainuoja apie 18 tūkst. litų per metus. Mažiausiai kainuoja socialinių ir humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją, pedagogiką) – 3,7 tūkst. litų.
Čia pateiktas valstybės finansuojamų vietų skaičius be studijų stipendijų ir tikslinių studijų vietų.
