Jeigu tėvai tvarkingi – dukros grįš
„Jeigu mergaitės nuėjo ir paskundė, mokykloje papasakojo, kad toje šeimoje muša vaikus – vaikų teisės labai greitai sureaguoja į bet kokį pareiškimą. Bet kad sureaguotų šitaip – turėtų būti kažkas daugiau pranešta, apklausti kaimynai, mokytojai, darželio auklėtojos“, - aiškina Norvegijos lietuvė.
Kilus įtarimams, kad šeimoje gali būti pažeidžiamos vaikų teisės, vaikų teisių tarnybos darbuotojai tą šeimą stebi, atvažiuoja pasikalbėti. Jeigu atvažiavę paima vaikus – turi būti labai aišku, kad su jais elgiamasi blogai. Pavyzdžiui, vaikas buvo sumuštas ir pats pasiskundė.
„Tarnyba turi turėti faktus, - sako D. Einrem. - Pirma stebi, kviečia į susirinkimus, psichologai vaikus apklausia. Šiaip sau atvažiavę tikrai neišsiveš vaikų.“ Vaikus tarnyba gali paimti, jeigu atvažiavę darbuotojai ras juos vienus – nors ir šiuo atveju pirmiau būtų bandoma šeimai padėti, pavyzdžiui, surasti žmogų, kuris padėtų prižiūrėti vaikus.
Jeigu vaikai iš šeimos buvo paimti, šeimai kreipusis į teismą jie vėl gali būti sugrąžinti, dar iki pradedant teisme nagrinėti bylą, iškeltą vaiko teisių apsaugos tarnybos. D. Einrem žino tokių atvejų. „Jeigu tėveliai neturi jokių nusižengimų, yra dirbantys, o vaikų teisės neturi apie juos kokių nors ypatingų signalų, tos mergaitės pas juos sugrįš“, - tikina pašnekovė.
Pasak jos, jeigu bus įrodyta, kad vaikai buvo paimti nepagrįstai, kažkam primelavus, tik nuo šeimos pasiryžimo eiti toliau ir bylinėtis priklauso, ar jie prisiteis kompensaciją už moralinę žalą ir vaikams sukeltą stresą. Į pačių vaikų norus gyventi ne pas globėjus, o savo tėvų šeimoje norvegų institucijos reaguoja labai geranoriškai ir jautriai – ypač vyresnioji Bendikų dukra turėtų tarnybai apie tai pasakyti savo nuomonę.
Skundžia kas netingi
Pašnekovė prisiminė atvejį, kai norvegų šeima buvo apskųsta, kad lauke susierzinę pakratė vaiką. Tarnybos sureagavo žaibiškai, bet vaiko iš šeimos nepaėmė. Pasak D. Einrem, norvegai nėra tokie smulkmeniški, kad pradėtų skųsti kiekvieną mamą, prekybos centre subarusią ar timptelėjusią besiaikštijantį vaiką, bet pašnekovė sutiko, kad piktybiški kaimynai ar pažįstami gali labai lengvai šitokiu būdu bandyti suvesti sąskaitas.
„Skundžia visi, kas netingi“, - sako ji. Kad nepakliūtum į tarnybų akiratį ir neprarastum vaikų, tu negali kitų žmonių akivaizdoje vaiko tampyti ar juolab mušti, pažeminti suduodant per veidą. Taip pat gali būti paskųstas, jeigu vaikus paliksi vienus išeidamas į darbą, pasilinksminti, į svečius ar tiesiog į parduotuvę. Palikti vienų vaikų, ypač nakčiai, negalima iki pat pilnametystės – nors tai neliečia, pavyzdžiui, paauglių, vaikščiojančių be suaugusiųjų po miestelį.
Ypač blogai yra gerti alkoholį šalia vaikų. Lietuviai ir kiti imigrantai iš Rytų Europos dažnai suklumpa ties šiuo momentu. Norvegai alkoholio šalia vaikų ir apskritai viešose vietose nevartoja.
Norvegijos įstatymai leidžia iš tėvų paimti vaikus ir tuo atveju, kai nei tėvai, nei vaikai nėra šios šalies piliečiai. Vaikų teisės čia aukščiau visko, ir kultūriniai skirtumai norvegams – ne argumentas. Teoriškai, vaikas čia gali būti paimtas net iš turistų, jeigu jie muziejuje jį ims mušti ir bus iškviesta policija.
Sugalvoję išvažiuoti atgal į tėvynę užsienio piliečiai, iš kurių paimti vaikai, vaikų neatgaus, kol nebus išspręstos problemos arba kol Norvegijos teismas neišnagrinės jų bylos ir nenuspręs jų naudai.
Ne baubai, o pagalbininkai
Visa tai skamba gana šiurpiai, bet vertėja tikina, kad Norvegijos valstybės požiūris į vaikus yra kone tobulas. Vaikų teisių gynėjai daug nuveikia, kad padėtų vaikams ir suaugusiesiems, kurie yra net ne jų šalies piliečiai.
Lietuvė, kuriai jau ilgą laiką vertėjauja D. Einerm, yra vieniša mama, turinti du vaikus. Vyresnio vaiko mokykloje mokytojai pastebėjo, kad moteris atrodo išvargusi, prislėgta, ir pasiūlė pabendrauti su vaikų teisėmis. Lietuvė norvegų kalbos nemoka, todėl vaikų teisių organizacija surado vertėją, kalbasi, pasirūpina, kur palikti vaiką, jeigu darželis nedirba ar vaikas serga, o mamai reikia į darbą. Kartais atsiunčiami savanoriai prižiūrėti vaikų į namus, kartais jie pasiima pačius vaikus.
„Mama labai stengiasi, yra šeimos maitintoja, ir jie visokiais būdais jai padeda“, - pasakoja D. Einrem. Šeimos, išklausiusios specialius kursus ir už tai gaunančios atitinkamą atlyginimą, kartą per mėnesį pasiima vaikus savaitgaliui, kad mama šiek tiek atsikvėptų. Vaikui pradėjo prasčiau sektis mokykloje – organizacija pasamdė pedagogą, kad jis padėtų vaikui paruošti namų darbus. O mamai išrūpino norvegų kalbos kursus ir suderino, kad už tas dienas ji gautų atlyginimą.
Būtina paisyti šalies papročių
„Lietuvoje iš šeimų paimtus vaikus daugiau kiša į vaikų namus. Norvegijoje yra kitos šeimos, dirbančios su vaikais. Jie juos prisiima ir myli kaip savus. Atlyginimą gauna, bet daugiau už globojamus sunkaus charakterio vaikus“, - pasakoja D. Einrem.
Vaikai Norvegijoje atimami toli gražu ne vien iš rytų europiečių – problemų turi ir pačių norvegų šeimos. Tačiau bendras požiūris į vaikus čia gerokai skiriasi nuo lietuvių, rusų ar estų požiūrio.
„Norvegai tikrai daug laiko skiria šeimai. Savaitgaliais važiuoja į gamtą – ar lyja, ar šalta, vis vien eina kur nors. Mūsiškiai galvoja – lyja, šalta, kokia nesąmonė kažkur eiti. Mes tik laukiame gražaus, gero oro. Jeigu susirenkam būrys – tai su alkoholiu, net kai šalia yra vaikų. Jeigu kažkas paskambintų ir praneštų – būtų blogai“, - sako vertėja.
Net ir laikinai atvykus į svečią šalį, tenorint užsidirbti ir ketinant vėliau vėl sugrįžti į savo kultūrą ir papročius, būtina paisyti šalyje, į kurią atvažiavai, galiojančių taisyklių ir papročių. Todėl važiuojant į Norvegiją būtina žinoti, koks jų požiūris ir į vaikus. „Būdamas ten tu turi elgtis ne kaip Lietuvoje. Kai į Lietuvą atvažiuoja kitų tautybių žmonės, mes lygiai taip pat norime, kad jie elgtųsi taip, kaip lietuviai“, - sako D. Einrem.
