Pastarąją kandidatūrą sukritikavo partijos Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuriam kliuvo M.Adomėno organizuotos Seimo rinkimų ir partijos pirmininko rinkimų kampanijos nekorektiškas braižas.
„Aš pasakiau, kad tai žmogus, kuris stokoja politinės kultūros, tai jo kandidatūra į kultūros ministrus yra netinkama“, - BNS savo kritikos M. Adomėnui esmę trečiadienį atpasakojo V. Landsbergis.
Skundžiasi dėl šmeižto
Pats M. Adomėnas tokią kritiką taryboje atmetė, o V.Landsbergį vadino nemokančiu garbingai pralaimėti.
„V. Landsbergio kaltinimai dėl neva paskleistos reklamos prieš jį neturi absoliučiai jokio pagrindo. Labai apmaudu matyti, kad moralinis Tėvynės sąjungos autoritetas nusileido iki pigaus kerštavimo lygio už mano paramą partijos pirmininko rinkimuose Andriui Kubiliui. Paskelbęs, kad „nekeršys“ V.Landsbergis parodė, kad visiškai negeba garbingai pralaimėti“, - BNS trečiadienį sakė M. Adomėnas.
„Manau, kad šešėlinė Vyriausybė pernelyg svarbi iniciatyva, kad dėl profesoriaus V. Landsbergio šmeižtų ji būtų stabdoma, todėl pasisiūliau pasitraukti iš šešėlinės Vyriausybės kultūros ministro pozicijos, nors kūriau Tėvynės sąjungos 2008 metų ir 2012 metų rinkimų kultūros srities programas, dalyvavau formuojant kultūros politiką.
Kreipsiuos į Priežiūros komitetą, kad įvertintų tą šmeižikišką informaciją, kurią profesoriui V. Landsbergiui suteikė jo parankiniai štabe“, - kalbėjo M. Adomėnas.
M. Adomėną taryboje tvirtai parėmė ir partijos pirmininkas A. Kubilius, kuris kategoriškai nepritarė V.Landsbergio siūlymui išbraukti M. Adomėną iš šešėlinių ministrų.
Taryba pirmiausia balsavo dėl viso šešėlinio ministrų kabineto, koks buvo patvirtintas prezidiumo. Tačiau pasiūlytam šešėliniam ministrų kabinetui nebuvo pritarta. Už balsavo 24, prieš 14, susilaikė 8 tarybos nariai.
Po šio balsavimo trečiadienį taryboje pats M. Adomėnas pasisiūlė pasitraukti iš šešėlinio kabineto ir balsuoti dėl jo sudėties be vieno nario - šešėlinio kultūros ministro.
Tokiam - nepilnos sudėties šešėliniam kabinetui taryba trečiadienį pritarė.
Partijos Priežiūros komitetas aiškinsis susidariusią situaciją ir M. Adomėnui pareikštus priekaištus dėl nekorektiškai organizuotos rinkimų kampanijos.
Sukūrė postą A. Bilotaitei
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo prieš mėnesį patvirtintame šešėliniame Ministrų kabinete finansų ministro portfelis patikėtas buvusiam tuometinio premjero patarėjui Mykolui Majauskui, „šešėlinis“ ūkio ministro postas teko dabartiniam Kauno merui Andriui Kupčinskui, susisiekimo - parlamentarui Jurgiui Razmai.
Šešėlinį kabinetą konservatoriai išplėtė ir dviem naujomis ministerijomis - Regionų plėtros ir Bendruomenių reikalų.
Vadinamojoje šešėlinėje Vyriausybėje, kurios vadovas - opozicijos lyderis konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius, aplinkos ministro postas teko Seimo nariui Pauliui Saudargui, energetikos - buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui, socialinės apsaugos ir darbo - Rimantui Dagiui, teisingumo - Stasiui Šedbarui, vidaus reikalų - Arvydui Anušauskui, sveikatos apsaugos - Antanui Matului, švietimo ir mokslo - Valentinas Stundys.
Šešėliniu žemės ūkio ministru konservatorių gretose tapo Kazys Starkevičius, kuris šias pareigas ėjo ir buvusioje 15 - oje centro dešinės Vyriausybėje, šešėlinė krašto apsaugos ministrė - Rasa Juknevičienė, šešėlinis užsienio reikalų ministras - Audronius Ažubalis.
Regionų plėtros ministrė konservatorių kabinete paskirta Seimo narė Agnė Bilotaitė, bendruomenių reiklų ministru - buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras buvusioje Vyriausybėje Donatas Jankauskas.
Nori padidinti partijos narių skaičių
Opoziciniai konservatoriai vienu svarbiausių iš savo artimiausių siekių nurodo partijos gretų gausinimą ir atsinaujinimą, pritraukiant daugiau jaunimo į partijos gretas. Tačiau čia pat pabrėžiama, kad partijos modernizavimas, negali būti suprantamas, kaip jos liberalizavimas.
Per artimiausius metus konservatoriai užsibrėžę tikslą padidinti narių skaičių 15 proc.
Trečiadienį Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS- LKD) taryboje pateiktame dokumente „Tapatybė, pasiekimai, iššūkiai ir ateitis“ liberalizmas ir radikalizmas įvardijami kaip rizikos ir grėsmės, kurioms partija turi atsispirti. Dokumente, kurį ketinama priimti partijos suvažiavime, įvertinama buvusios TS - LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės veikla, rinkimų rezultatai, pasiekimai ir klaidos. Taip pat brėžiami svarbiausi partijos siekiai iki 2016 metų Seimo rinkimų.
„Pastaruoju metu augantis TS-LKD palaikymas jaunimo tarpe kai kuriuos mūsų partijos politikus veda į pagundą mėginti dar labiau „sustiprinti“ savo pozicijas jaunojoje kartoje, prisiimant liberalią laikyseną, atsisakant tų vertybinių konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos aspektų, kurie neva esą „svetimi“ jaunajai kartai: šeimos vertybių akcentavimo, patriotizmo ir rūpesčio valstybės saugumu.
Tačiau mes tikime, kad jaunimas balsuoja už TS- LKD ne todėl, kad mes esame „beveik liberalai“, o todėl, kad pripažįsta ir galbūt intuityviai nujaučia liberalių vertybių seklumą ir siaurumą“, - rašoma TS- LKD dokumente.
„Mūsų pasirinktas kelias yra nuosaikus, sveiko proto kelias, tačiau jis nuolat susiduria su pagundomis išskirti vieną kurį nors konservatyvaus krikščioniškojo mąstymo aspektą ir jį suabsoliutinti ar radikalizuoti, drauge paverčiant jį konservatyvaus mąstymo karikatūra. Tik atsispyrę idėjų supaprastinimo ir radikalizmo pagundoms, atliksime tą uždavinį – tęsti nesibaigiantį stiprios, modernios Lietuvos valstybės, visuomenės ir ekonomikos kūrimo darbą, – kuriam istorija yra mus pašaukusi“, - nurodoma TS-LKD strategijoje.
Įžvelgia maišto liepsnas
Čia pat teigiama, kad per pastaruosius Seimo rinkimus stebėta situacija Kaune, „kai atsiranda konkuruojanti, radikali, iš esmės regioninė ir didele dalimi iš buvusių TS-LKD narių sudaryta politinė grupė, kuri stipriai pakenkia bendram TS-LKD rinkimų rezultatui, byloja, kad ateityje reikia veikti ryžtingiau ir užkirsti kelią vidiniam partijos radikalizavimui“.
Vienu esminių partijos prioritetų įvardijama kova dėl energetinės nepriklausomybės, atsispiriant pastangoms Lietuvą įtraukti į posovietinę erdvę.
„Gerai suvokiame, kad po Kovo 11-tosios išlikusi dar nepašalinta Lietuvos energetikos priklausomybė nuo Rusijos bei posovietinių energetinių sistemų daro neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir laisvai vidaus politinių procesų raidai, yra gyvybinė grėsmė Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumui. Todėl energetinę nepriklausomybę bei energetikos sektoriaus visavertę integraciją į Europos sistemas ir energijos rinkas laikome aukščiausiu valstybės politikos dabarties ir ateities prioritetu“, - rašoma dokumente.
Jame konservatoriai vardija buvusios Vyriausybės pasiekimus, ypač pabrėždami rezultatyvų veikimą energetikos srityje, suvaldant finansinę krizę, taip pat pripažįsta nesantys „neklystančių žmonių partija“.
Rinkėjus nuviliojo „Drąsos kelias“?
Dokumente klaidomis vadinama tai, kad nepavyko užkristi kelio patariamajam referendumui dėl naujos atominės elektrinės, pripažįstama, kad nepriimti sprendimai esmingai pertvarkant šilumos ūkį ir sumažinant šilumos kainas.
„Jautriau galėjo būti sprendžiamas minimalios mėnesinės algos didinimo klausimas, tuo pačiu susiaurinant populistinę erdvę opozicinėms partijoms, ryžtingiau ir anksčiau galėjo būti diegiamas alternatyvus gyvenamųjų namų renovacijos modelis, kurį pradėjome įgyvendinti tik paskutiniais metais ir kurį kaip savo atradimą pristato ir įgyvendina XVI-oji Vyriausybė“, - teigiama TS- LKD dokumente.
Be to, įvardijamos ir kai kurios klaidos per Seimo rinkimų kampaniją: „Reikia pripažinti, kad rinkimų kampaniją galima pagrįstai kritikuoti dėl reiklumo stokos užtikrinant kai kurių agitacinių priemonių solidumą, kai kuriose agitacinėse priemonėse pasitaikiusio turinio banalumo ar abejotino etiškumo“.
Be Vilniaus ir jo apylinkių, visur kitur Lietuvoje konservatoriai nurodo praradę vidutiniškai 15 - 20 proc. rinkėjų (lyginant su 2008 metų rezultatais). Tuo metu sostinėje konservatorių rinkėjų skaičius išaugo apie 5 proc.
„Didesnius rinkėjų praradimus Kaune galima paaiškinti „Drąsos kelio“ veiklos įtaka (tikėtinas praradimas - iki 5-7 proc. balsų). Panevėžyje prastesnių rezultatų sulaukėme dėl nesutarimų TS-LKD Panevėžio miesto skyriuje ir Vito Matuzo iškėlimo kandidatu Vakarinėje apygardoje“, - teigiama TS-LKD analizėje.
Seimo rinkimuose konservatoriai iškovojo 33 mandatus ir yra didžiausia opozicinė frakcija parlamente.
