„Esu įsitikinęs ir tikiu, kad jūs mane suprasite, kad strategiškai mums privalu draugauti, mums privalu sutelkti jėgas, nešvaistyti energijos ginčams ir aiškinimuisi visokių problemų, kurių visada būna pas kaimynus, bet susitelkti į esmę“, - kreipdamasis į užsienyje reziduojančius Lietuvos ambasadorius sakė ministras.
„Strategiškai kalbant, mūsų partnerystė būtina yra ateičiai mūsų valstybės, Europos ateičiai, regiono ateičiai. Tai supranta visi mūsų draugai, mes irgi tą suprantame“, - kalbėjo L. Linkevičius.
„Aišku, tai neturi būti daroma sąskaita vieni kitų, kalbos nėra. Bet mes esame, manau, gerame kelyje ir mes po truputėlį intensyviname šituos santykius“, - pridūrė ministras.
Kaip aktyvesnio bendradarbiavimo pavyzdžius ministras paminėjo parlamentarų susitikimus ir bendrą Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų vizitą į Ukrainą.
L. Linkevičiaus teigimu, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra naudinga saugumo ir ekonomine prasme, taip pat ginant bendras pozicijas ES.
„Aišku, tai turime siekti daryti ne vieni kitų sąskaita, o gerbdami vieni kitus, ir turime labai atidžiai sekti, kad taip ir būtų. Nes yra pagundų kartais nukrypti nuo šito kelio“, - užsiminė ministras.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Dėl Minsko kartais nusvyra rankos
Lietuva turi būti kantri, siekdama, kad Baltarusija pasirinktų europietišką kelią, nors kartais ir „nusvyra rankos“, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Kreipdamasis į Vilniuje susirinkusius užsienyje reziduojančius Lietuvos ambasadorius, ministras teigė, kad jokie žingsniai „neturi būti daromi vertybių sąskaita“.
„Reikia paminėti, aišku, Baltarusiją. Čia kaip visada yra daug ką kalbėti. Mes irgi tikime, kad Baltarusija pasirinks europietišką kelią. Tas tikėjimas... kartais nusvyra rankos, kartais vėl atsiranda kažkoks šansas. Bet mūsų užduotis - kantrybė, nuoseklumas“, - kalbėjo ministras, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.
„Kartais mūsų klausia žurnalistai - ar jums svarbiau žmogaus teisės, ar kroviniai Klaipėdoje? Viskas yra svarbu, ir viskas yra įmanoma: ir kroviniai Klaipėdoje, kurie yra ir bus, aš tikiuosi, kadangi tai yra pragmatinis interesas, bet ir labai svarbu, kad būtų politiniai kaliniai laisvėje, kad jie nekentėtų dėl to, kad turi kažkokius kitokius įsitikinimus negu valdžia“, - sakė L. Linkevičius.
Prieš tapdamas užsienio reikalų ministru, L. Linkevičius keturis mėnesius ėjo Lietuvos ambasadoriaus Minske pareigas.
Balandžio mėnesį su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi Klaipėdoje susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė laukiantis atšilimo ES ir Minsko santykiuose ir teigė, kad prie to gali prisidėti Lietuvos pirmininkavimas ES šių metų antrąjį pusmetį.
Premjeras tuomet sakė, kad Baltarusijos ministras pirmininkas galėtų būti pakviestas ir į lapkritį Vilniuje vyksiantį ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.
Priešingai nei prezidentas ir užsienio reikalų ministras, Baltarusijos ministras pirmininkas nėra įtraukas į ES „juodąjį sąrašą“, kuriame esantiems asmenims dėl represijų prieš opoziciją draudžiama atvykti į ES šalis.
Nuo 1994 metų Baltarusiją valdantis Aleksandras Lukašenka griežtų priemonių prieš opoziciją ėmėsi reaguodamas į protestus, kurie kilo po 2010 metų prezidento rinkimų.
Ukrainos likimas sprendžiamas dabar
Ministras sako, kad nuo Ukrainos pasirinkimo priklauso Europos geopolitinė sėkmė, todėl spaudimas Kijevui įgyvendinti Europos Sąjungos sąlygas išliks iki pat Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuj.
„Paminėsiu Ukrainą. Tai yra lakmuso popierėlis, tai yra sėkmės laidas. Jie tą patys žino, mes, aišku, primename, kad dėl to neišpuiktų, o kaip tik išnaudotų teisingai tą situaciją. Ar Ukraina bus Europos kely, ar bus ateityje Europos dalis, nuo to priklauso geopolitinė sėkmė Europos kontinento“, - sakė ministras.
„Dabar sprendžiasi tas likimas, šiuo metu. Štai kodėl tiek dėmesio, tiek daug vizitų“, - kalbėjo L. Linkevičius susitikime su užsienyje reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais.
ES svarsto galimybę Rytų partnerystės viršūnių susitikime lapkritį Vilniuje ES pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Tam gali sukliudyti europiečių pasipiktinimas buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimu.
Kalbėdamas apie sutarties perspektyvas, L. Linkevičius ketvirtadienį teigė, kad „tai nėra dalykas neįmanomas“.
ES reikalauja, kad Ukraina įgyvendintų rinkimų ir kitas reformas bei užkirstų kelią „selektyviam teisingumui“ - šiuo terminu ES apibūdina politinių oponentų persekiojimą.
„Iki pat viršūnių susitikimo, iki pat rudens tas spaudimas bus. Tik jie priims sprendimus, ir mes tą pabrėžiame - neatvažiuojame importuoti savo gyvenimo būdo ar požiūrio, ar sėkmės istorijos. Jie patys tą padarys.
Bet kaip sakome ukrainiečiams: mes tikime, kad jūs, ukrainiečiai, esate Europoje, mes tikime, kad jūsų ateitis yra Europoje, mes tikime, kad jūs patys tuo patikėsite ir išnaudosite tą laiką atsakingai, nes tai yra istorinis šansas. Laikas nėra mūsų sąjungininkas“, - sakė L. Linkevičius.
Viršūnių susitikimas Vilniuje bus rengiamas dėl to, kad tuo metu Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
