„Esu įsitikinęs ir tikiu, kad jūs mane suprasite, kad
strategiškai mums privalu draugauti, mums privalu sutelkti jėgas,
nešvaistyti energijos ginčams ir aiškinimuisi visokių problemų,
kurių visada būna pas kaimynus, bet susitelkti į esmę“, -
kreipdamasis į užsienyje reziduojančius Lietuvos ambasadorius sakė
ministras.
„Strategiškai kalbant, mūsų partnerystė būtina yra ateičiai
mūsų valstybės, Europos ateičiai, regiono ateičiai. Tai supranta
visi mūsų draugai, mes irgi tą suprantame“, - kalbėjo
L. Linkevičius.
„Aišku, tai neturi būti daroma sąskaita vieni kitų, kalbos
nėra. Bet mes esame, manau, gerame kelyje ir mes po truputėlį
intensyviname šituos santykius“, - pridūrė ministras.
Kaip aktyvesnio bendradarbiavimo pavyzdžius ministras paminėjo
parlamentarų susitikimus ir bendrą Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir
Nyderlandų užsienio reikalų ministrų vizitą į Ukrainą.
L. Linkevičiaus teigimu, strateginė Lietuvos ir Lenkijos
partnerystė yra naudinga saugumo ir ekonomine prasme, taip pat ginant
bendras pozicijas ES.
„Aišku, tai turime siekti daryti ne vieni kitų sąskaita, o
gerbdami vieni kitus, ir turime labai atidžiai sekti, kad taip ir
būtų. Nes yra pagundų kartais nukrypti nuo šito kelio“, -
užsiminė ministras.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo
įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Dėl Minsko kartais nusvyra rankos
Lietuva turi būti kantri,
siekdama, kad Baltarusija pasirinktų europietišką kelią, nors
kartais ir „nusvyra rankos“, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos
užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Kreipdamasis į Vilniuje susirinkusius užsienyje reziduojančius
Lietuvos ambasadorius, ministras teigė, kad jokie žingsniai „neturi
būti daromi vertybių sąskaita“.
„Reikia paminėti, aišku, Baltarusiją. Čia kaip visada yra daug
ką kalbėti. Mes irgi tikime, kad Baltarusija pasirinks
europietišką kelią. Tas tikėjimas... kartais nusvyra rankos,
kartais vėl atsiranda kažkoks šansas. Bet mūsų užduotis -
kantrybė, nuoseklumas“, - kalbėjo ministras, pristatydamas užsienio
politikos prioritetus.
„Kartais mūsų klausia žurnalistai - ar jums svarbiau žmogaus
teisės, ar kroviniai Klaipėdoje? Viskas yra svarbu, ir viskas yra
įmanoma: ir kroviniai Klaipėdoje, kurie yra ir bus, aš tikiuosi,
kadangi tai yra pragmatinis interesas, bet ir labai svarbu, kad būtų
politiniai kaliniai laisvėje, kad jie nekentėtų dėl to, kad turi
kažkokius kitokius įsitikinimus negu valdžia“, - sakė
L. Linkevičius.
Prieš tapdamas užsienio reikalų ministru, L. Linkevičius
keturis mėnesius ėjo Lietuvos ambasadoriaus Minske pareigas.
Balandžio mėnesį su Baltarusijos premjeru Michailu
Miasnikovičiumi Klaipėdoje susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas
Algirdas Butkevičius pareiškė laukiantis atšilimo ES ir Minsko
santykiuose ir teigė, kad prie to gali prisidėti Lietuvos
pirmininkavimas ES šių metų antrąjį pusmetį.
Premjeras tuomet sakė, kad Baltarusijos ministras pirmininkas
galėtų būti pakviestas ir į lapkritį Vilniuje vyksiantį ES Rytų
partnerystės viršūnių susitikimą.
Priešingai nei prezidentas ir užsienio reikalų ministras,
Baltarusijos ministras pirmininkas nėra įtraukas į ES „juodąjį
sąrašą“, kuriame esantiems asmenims dėl represijų prieš
opoziciją draudžiama atvykti į ES šalis.
Nuo 1994 metų Baltarusiją valdantis Aleksandras Lukašenka
griežtų priemonių prieš opoziciją ėmėsi reaguodamas į
protestus, kurie kilo po 2010 metų prezidento rinkimų.
Ukrainos likimas sprendžiamas dabar
Ministras sako, kad nuo Ukrainos pasirinkimo priklauso
Europos geopolitinė sėkmė, todėl spaudimas Kijevui įgyvendinti
Europos Sąjungos sąlygas išliks iki pat Rytų partnerystės
viršūnių susitikimo Vilniuj.
„Paminėsiu Ukrainą. Tai yra lakmuso popierėlis, tai yra
sėkmės laidas. Jie tą patys žino, mes, aišku, primename, kad dėl
to neišpuiktų, o kaip tik išnaudotų teisingai tą situaciją. Ar
Ukraina bus Europos kely, ar bus ateityje Europos dalis, nuo to
priklauso geopolitinė sėkmė Europos kontinento“, - sakė ministras.
„Dabar sprendžiasi tas likimas, šiuo metu. Štai kodėl tiek
dėmesio, tiek daug vizitų“, - kalbėjo L. Linkevičius susitikime su
užsienyje reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais.
ES svarsto galimybę Rytų partnerystės viršūnių susitikime
lapkritį Vilniuje ES pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos
sutartį su Ukraina. Tam gali sukliudyti europiečių pasipiktinimas
buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimu.
Kalbėdamas apie sutarties perspektyvas, L. Linkevičius
ketvirtadienį teigė, kad „tai nėra dalykas neįmanomas“.
ES reikalauja, kad Ukraina įgyvendintų rinkimų ir kitas
reformas bei užkirstų kelią „selektyviam teisingumui“ - šiuo
terminu ES apibūdina politinių oponentų persekiojimą.
„Iki pat viršūnių susitikimo, iki pat rudens tas spaudimas bus.
Tik jie priims sprendimus, ir mes tą pabrėžiame - neatvažiuojame
importuoti savo gyvenimo būdo ar požiūrio, ar sėkmės istorijos.
Jie patys tą padarys.
Bet kaip sakome ukrainiečiams: mes tikime, kad
jūs, ukrainiečiai, esate Europoje, mes tikime, kad jūsų ateitis
yra Europoje, mes tikime, kad jūs patys tuo patikėsite ir
išnaudosite tą laiką atsakingai, nes tai yra istorinis šansas.
Laikas nėra mūsų sąjungininkas“, - sakė L. Linkevičius.
Viršūnių susitikimas Vilniuje bus rengiamas dėl to, kad tuo
metu Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
