Mokslininkai naudoja genų inžinerijos technologiją, įterpdami papildomą DNR, kuri žinoma kaip stabdanti ragų augimą kitų rūšių galvijams, į holšteinų – produktyviausių pasaulio pieninių galvijų – genomą.
Veislininkystės profesorius Geoffas Simmas žurnalistams sakė, kad idėja paremta Škotijos kaimo koledžo, esančio netoli Edinburgo, tyrinėjimais, kurie leidžia mokslininkams atlikti tikslius DNR pakeitimus.
Kurdami karves be ragų Edinburgo Roslino instituto mokslininkai dirba su Minesotos universiteto genetikos profesoriumi Scottu Fahrenkrugu.
Jis paėmė DNR dalį, stabdančią ragų augimą, ir įterpė ją į ląsteles, paimtas iš holšteinų buliaus, vardu Randy.
„Mes jau sukūrėme milijonus pakeistų ląstelių. Toliau naudosime klonavimo technologiją, kad paverstume kai kurias iš šitų ląstelių į 40 embrionų, ir per ateinančias savaites įsodinsime juos surogatinių motinų bandai JAV“, - sakė S. Fahrenkrugas.
Gyvūnai bus Randy klonai, tiktai be ragų. Jų palikuonys taip pat neturės ragų.
„Beragių melžiamų karvių sukūrimas sumažins gyvūnų kančias, apsaugos žmones ir sumažins išlaidas“, - sakė mokslininkas.
Ūkininkams yra pavykę išvesti beragių galvijų veislių, pavyzdžiui, Aberdynų-angusų. Tačiau to neįmanoma padaryti, nepadarant poveikio primelžiamo pieno kiekiui.
Daug ūkininkų jauniems gyvūnams išdegina ragų pumpurus, bet karvėms tai labai skausminga procedūra.
Parengė Jurgita Noreikienė
