Juodoji savižudybių statistika jau verčia garsiai šaukti

Lietuvoje per metus nusižudo 1000 žmonių. Savižudybių banga, kurią ypač išryškino aktoriaus Vytauto Šapranausko pasitraukimas iš gyvenimo, privertė apie tai vėl garsiai prabilti valdžios atstovus ir politikus – net eilėraščiais.

Europarlamentaras V. Landsbergis svarstė, kad didelį savižudybių mastą Lietuvoje lemia pažeista mūsų kultūra.<br>J. Stacevičius
Europarlamentaras V. Landsbergis svarstė, kad didelį savižudybių mastą Lietuvoje lemia pažeista mūsų kultūra.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas”)

May 3, 2013, 11:20 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 8:37 AM

Sukrėstas žinomo aktoriaus savižudybės europarlamentaras Vytautas Landsbergis, net būdamas pasinėręs į konservatorių vadovo rinkimų vajų, rado laiko parašyti V. Šapranausko atminimui skirtą eilėraštį „Verčiau sužaistume”.

Profesorius „Lietuvos rytui” sakė aktoriaus asmeniškai nepažinojęs, su juo nėra tekę bendrauti.

„Įvykis labai skaudus, sukrečiantis, bet iš dalies – pasikartojantis reiškinys. Lietuvoje – pernelyg dažnai”, – žodžius lėtai rinko politikas, paklaustas, kaip atsirado tas eilėraštis.

Priminė apie gimtadienį

V. Landsbergis svarstė, jog artėjantis aktoriaus 55-asis gimtadienis balandžio 19-ąją galėjo būti viena jo žengimo į nebūtį priežasčių: „Jame V. Šapranauskas turėjo būti giriamas, aukštinamas, sulaukti daug sveikinimų, dėmesio, meilės – tikros arba ne visai tikros. Matyt, jam pasidarė koktu. Jis nutarė išvengti to netikro jubiliejaus, išoriško.”

Anot profesoriaus, dar labiau aktorių galėjo slėgti nuojauta, kas jo laukia po jubiliejaus: „Kai lieki vėl vienas, kai visi neva draugai išsibarsto ir šalia nėra tikro draugo”, – kalbėjo V. Landsbergis.

Politikas linkęs manyti, kad menininką pražudė ne vien besaikis alkoholio vartojimas.

Jis mano, kad aktorius buvo įveltas į sistemą, kur alkoholizmas ar girtuokliavimas nėra priežastis, o jau – pasekmė: „Kaip gelbėjimasis nuo pojūčio, kad eini klaidingu keliu arba tavo gyvenimas ne toks, koks galėtų būti, bet nepajėgi išeiti iš to rato.”

Įžvelgė pažeistą kultūrą

Pritardamas, kad viena pagrindinių dažnų savižudybių Lietuvoje priežasčių – alkoholizmas, V.Landsbergis mano, jog paaiškinimų, kodėl lietuviai žudosi dažniau už kitus, reikėtų ieškoti ne tik vertinant alkoholio poveikį.

„Egzistuoja kultūros problema. Mūsų kultūra pažeista. Nėra atsparumo tokioms silpnybėms įsigalėti, todėl žmonės nepakankamai myli ir vertina patį gyvenimą. Svaigalų žmonės imasi bėgdami nuo gyvenimo, nuo savęs – ne ta kryptimi, kurią reikėtų galvoti ir ieškoti atsakymų.

Be to, veikia ir bendra visuomeninė atmosfera, kuri pernelyg skatina pesimizmą, emigraciją, nenorą kurti šeimų ir jų vertinti”, – svarstė europarlamentaras.

Politikas nesiėmė vertinti, ar populiaraus aktoriaus savižudybė galėjo paskatinti taip pasielgti ir kitus. Tiesa, jis priminė tarpukariu Rusijoje kildavusias savižudybių bangas, kurias išprovokuodavo talentingų ir garbinamų šios šalies žmonių pasitraukimas iš gyvenimo.

„Bet nemanau, jog Lietuvoje tai, kad vienas labai žinomas ir daugelio mėgstamas žmogus taip baigė gyvenimą, gali paskatinti kitus eiti tuo pačiu keliu. Greičiau turėtų paskatinti susimąstyti”, – „Lietuvos rytui” pridūrė V. Landsbergis.

Susidūrė su kliūtimis

Dešiniųjų patriarcho manymu, savižudybėms iki šiol Lietuvoje nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.

V. Landsbergis prisiminė, kaip dar būdamas Seimo pirmininkas susidūrė su įvairiomis kliūtimis bandydamas spręsti šią problemą: „Būta daug pasišaipymo, aiškinimų, kad problemos iš viso nėra. Kalbėta, kad jeigu kokių nors problemų kyla dėl blogos valdžios ar dėl pragyvenimo lygio, tai tegul valdžia susitvarko, ir žmonės bus laimingi.”

Anot politiko, šis požiūris per daug metų nėra smarkiai pasikeitęs.

Pasigedo strategijos

Apie įsigalėjusį primityvų požiūrį į savižudybes prakalbo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar šią problemą aptarusi su specialistais ir visuomenininkais.

Šalies vadovės teigimu, prieš šešerius metus patvirtinta savižudybių prevencijos strategija yra popierinė ir neveiksminga, o jai įgyvendinti nėra numatyta nei realių priemonių, nei tinkamo finansavimo.

Anot prezidentės, Vyriausybė turi labai rimtai, strateginiu lygmeniu imtis šios problemos sprendimo, tai neturi likti tik pažadas Vyriausybės programoje.

Susitikime Prezidentūroje dalyvavęs Telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis irgi pabrėžė, kad savižudybių problema išsprendžiama jai skiriant tinkamą dėmesį.

„Bet šią problemą visuomenė, politikai pamato tik tuomet, kai nusižudo vaikas ar žymus žmogus. Tuomet visi susirūpiname, bet tiktai trumpam laikui”, – kalbėjo psichologas.

Sprendžia kompleksiškai

Paskelbus prezidentės nurodymus premjeras Algirdas Butkevičius iš karto atsikirto, kad problema jau yra sprendžiama.

„Šią bėdą Vyriausybė jau dabar sprendžia kompleksiškai, nes savižudybes lemia ne vienas konkrečios srities veiksnys, bet daugelis. Pradedant nuo patyčių mokykloje, baigiant ekonominėmis problemomis, didele socialine atskirtimi ar priklausomybe nuo alkoholio jau suaugus”, – aiškino Vyriausybės vadovas.

A. Butkevičiaus teigimu, į darbą prieš savižudybes yra įtrauktos įvairios ministerijos: „Norisi tikėti, jog gerėjant gyvenimo kokybei šalyje savižudybių skaičius mažės, tačiau iki to būtina imtis visų įmanomų priemonių, apie šią problemą kalbama ir mūsų Vyriausybės programoje.”

Verčiau sužaistume

Tu negerai padarei

Šapranauskai.

Galėjai sau patraukti sausas plaukti

jaunas ir gražus

kur nors į Braziliją

bliamba

pro atogrąžų miškus

kur mergos šoka siautulingą sambą

Vilnele bėk į Viliją –

ant jų nuogų išpiltum kibirą aliejaus

jubiliejaus

tegu TV sveteliai laksto – ak! pradingo!

o jūs manęs nepamatysit nelaimingo

gyvo ar negyvo –

taip

sužaistume

juokaudami spygliais žvaigždės Vakarės

jeigu nebūtum negerai padaręs.

Vytautas Landsbergis

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.