„Tikrai nesmagu išgirsti žinias, kurios yra iš esmės veriančios širdį. Ne šiandien ir ne vakar Lietuva susidūrė su šitom problemom“, - kalbėjo ministras.
Kaip vieną iš priežasčių, kuri temdo Lietuvos žmonių nuotaikas, jis įvardijo ir interneto komentatorius.
„Šiandieninė komentarų kultūra gali pasakyti, kad tie komentarai gali nužudyti ne vieną žmogų. Sukrečia, kai dalis mūsų visuomenės komentaruose komentuoja žmogaus nelaimę, nesėkmę, mirtį. Greičiausiai tie komentatoriai turi psichologinių problemų“, - sakė V. Andriukaitis.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje nusivylę žmonės sulaukia nemažai pagalbos, tačiau dar nepakankamai.
Pernai Lietuvoje savo noru iš gyvenimo pasitraukė 927 asmenys. Šimtui tūkstančių gyventojų tai – 31 žmogus.
„Nepaisant mūsų pastangų žmonės psichologiškai palūžta dažniau nei mes to norėtumėm“, - apgailestavo sveikatos apsaugos ministras.
Vaikams trūksta dėmesio
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė taip pat dalyvavo diskusijoje. Ji pabrėžė, kaip svarbu žmogumi rūpintis nuo pat mažens ir prisiminė kraupią statistiką atvėrusį tyrimą Telšiuose, atliktą jos kolegų.
„Buvo apklausti 5 tūkst. 12 metų ir vyresnių moksleivių. 33 proc. mokinių atsakė, kad jiems buvo kilusi mintis pasitraukti iš gyvenimo. 5 proc. apklaustųjų bandė žudytis. Kas dešimtas iš bandžiusiųjų tai darė ne vieną kartą“, - kalbėjo O. Davidonienė.
Minčių apie mirtį priežastys – susipyko su tėvais, jautėsi nemylimi, nereikalingi. „Nenorėjimas, neturėjimas laiko, nemokėjimas bendrauti, prasti tėvystės įgūdžiai duoda šį rezultatą. Tarkime, jei 12-14 metų vaikas auga vienas. O jei paliktas su broliuku ar sesute? Vaikai, augantys sėkmingose šeimose, kur tėvai dirba po 2-3 etatus, irgi lieka be tėvų dėmesio. Tada dėmesio ieško gatvėje arba tarp tų, kurie jam pasiūlo. Arba ieško sprendimų drastišku būdu“, - pasakojo Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė.
Vaikai – suaugusiųjų veidrodis
Kita diskusijoje pasisakė specialistė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja, profesorė Nida Žemaitienė.
Ji pastebėjo, kad kasmet daugėja vaikų, kurie mano, jog savižudybė yra išeitis, kai yra per sunku. „Vaikai dažniausiai žudosi tokiais būdais, kurie populiariausi tarp suaugusiųjų. Tai reiškia, kad vaikai juos kopijuoja“, - sakė N. Žemaitienė.
Didelę reikšmę vaikų savižudiškoms mintims turi alkoholio vartojimas. Ir šito vaikai mokosi iš suaugusiųjų. „Ketvirtadalis 15-17 metų berniukų, kurie bandė žudytis ir buvo dažnai vartojantys alkoholį, nurodė, kad alkoholį jie vartojo, kad nusiramintų“, - pasakojo profesorė.
Ji situaciją vadino dramatiška: „Jei 1994 metais mūsų vaikai buvo tarp rečiausiai vartojančių alkoholį, tai dabar mūsų vaikai yra tarp tų, kurie dažniausiai piktnaudžiauja. Ypač akivaizdus buvo alkoholį vartojančių mergaičių padaugėjimas.“
