Į trokštamą gimnaziją bandoma patekti ir gudrybių keliu

Vilniuje dauguma gimnazijų privalo priimti devintokus ar gimnazistus pirmokus pagal gyvenamąją vietą, tačiau kelios gimnazijos yra išsikovojusios teisę rengti atrankas mokiniams, nepriklausomai nuo to, kur įsikūrusios jų šeimos.

Gabiausi sostinės vaikai jau ne pirmus metus veržiasi mokytis vis į tas pačias mokyklas - Vilniaus licėjų, Mykolo Biržiškos, Jėzuitų bei Žirmūnų gimnazijas. Į jas patekti vidutiniokams - jokių galimybių, atranka griežta.

Dar kelios populiarios miesto gimnazijos privalo priimti vaikus pagal jų gyvenamąją vietą, o kitiems norintiems nuo pernai pradėjo rengti lietuvių kalbos ir matematikos žinių patikrinimo testus, taip pat pretendentų prašoma pateikti pirmojo semestro arba pirmųjų dviejų trimestrų pažymius.

Daugiausia tokių rūpesčių turi vilniečiai, nes mokyklų tinklo pertvarka sumažino gimnazijų skaičių. Kituose šalies miestuose grumtynes dėl vietos prestižinėje mokykloje atlaikyti lengviau. Ten tiesiog mažiau vaikų.

„Su sūnumi prisiregistravau draugų bute Lapų gatvėje vien todėl, kad vaikas galėtų mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tačiau draugai parduoda savo būstą.

Ką dabar mums daryti?! Ar žinai apie Salomėjos Nėries gimnaziją - gera ar bloga?“ - sporto klube vienos šių eilučių autorių paklausė Pavilnio gyventoja Ugnė.

Kuri gimnazija yra gera? Šį klausimą nuo rugsėjo kelia ir dažno Simono Daukanto progimnazijos aštuntoko tėvai.

Dauguma vaikų norėtų tęsti mokslus tuo pat vardu vadinamoje gimnazijoje, tačiau greičiausiai ne visiems pasiseks dėl skirtingų mokymosi rezultatų ir deklaruotos gyvenamosios vietos.

Dėl savo dukters ateities galvą laužo ir Vilniaus rajono gyventojas Donatas B. Jei jo duktė nepateks į Užupio gimnaziją, jai teks mokytis mišrioje gimnazijoje Vilniaus rajone.

Su kitakalbiais kaimynais Donatas B. gerai sutaria, tačiau mokykla, kurią lankyti jo gabiai atžalai priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jam nepatinka.

Todėl nenuostabu, kad jei yra galimybė, tėvai skuba registruotis pas pažįstamus, kurių gyvenamoji vieta priklauso išsvajotajai gimnazijai.

Prisiregistravai su vaiku ir nebėra jokio streso dėl šio mėnesio pabaigoje dalyje gimnazijų vyksiančių gebėjimo testų laikymo.

Nors sostinės centre yra nemažai vidurinį išsilavinimą suteikiančių mokyklų, gerą vardą turi vos kelios. Tad savo vaikų gabumais abejojantys tėvai dar turi laiko pastudijuoti, kokie šioms mokykloms priskirti gyvenamųjų namų adresai ir pabandyti rasti ten įsikūrusių draugų.

Arba samdyti aštuntokams korepetitorius, vidutiniškai po 30 litų už valandą.

„Mažėjant mokinių skaičiui mokykloms nustatomos kvotos, nors jos ir galėtų priimti daugiau mokinių. Taip siekiama, kad mokinių turėtų visos mokyklos“, - sakė išskirtinių gebėjimų vaikus lyg magnetas traukiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Jo vadovaujama mokykla kasmet priima po 4-5 klases pirmokų (devintokų). Jau dvidešimt metų, kad taptum Vilniaus licėjaus gimnazistu, reikia įveikti specialią atranką. Stojamuosius testus rengia patyrę pedagogai.

Tai, kad kelios Vilniaus gimnazijos irgi jau eina tokiu pat keliu - rengia žinių patikrinimo testą, S.Jurkevičius vertina dvejopai. „Kokybės prasme pasiekti, kad mokykla būtų pasirengusi ugdyti gabius vaikus, ne taip ir lengva. Ir testus parengti ne taip paprasta. Todėl kai kurių mokyklų rengiamus testus vertinu kiek skeptiškai. Tam reikia išskirtinio mokytojų pasirengimo ir patirties.

Juk net po valstybinių egzaminų kyla nepasitenkinimo užduotimis. O jos juk rengiamos aukščiausiu lygiu. O įsivaizduokite, kaip tai vyksta mokyklose. Juk dėl prastai parengtų užduočių gali būti netinkamai įvertinti vaikų gebėjimai“, - svarstė S.Jurkevičius.

Kita vertus, S.Jurkevičius neabejoja, kad kiekviename mieste turėtų būti bent po vieną mokyklą labiau motyvuotiems mokiniams. „Tačiau tam reikia specialių ugdymo programų, turėtų būti vykdoma pedagogų atranka“, - pabrėžė direktorius.

Būsimųjų mokinių pasirengimą tikrinančios Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis įsitikinęs, kad žinių patikrinimas negarantuoja, jog į mokyklą rugsėjo 1-ąją susirinks gabiausi vaikai.

„Tačiau testas paprastai labiau atveria kelią į gimnaziją berniukams. Anksčiau vertindami tik pagal 8 klasių baigimo rezultatus daugiau sulaukdavome mergaičių, mat jų pažymiai paprastai būna geresni.

Be to, ne visuomet pažymiai, gauti mokykloje, parodo tikrąjį žinių lygį. Kartais mokyklose įvertinimai skiriasi“, - pažymėjo V.Kaupinis.

Mykolo Biržiškos gimnazija testus rengia nebe pirmus metus, tam ji yra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą. Kaip ir Vilniaus licėjus bei Žirmūnų gimnazija.

„O kitos mokyklos testus susigalvoja ne visuomet oficialiai“, - sakė direktorius.

Šiemet jo vadovaujama gimnazija planuoja priimti septynias klases pirmokų - 180-190 mokinių.

Turėti išskirtinę mokyklą, skirtą gabesniems mokiniams, jau kurį laiką jautė Klaipėda.

Uostamiesčio savivaldybė galiausiai apsisprendė ir tokį statusą suteikė Ąžuolyno gimnazijai. Į ją gimnazistai pirmokai jau šiemet bus priimami ne tik pagal 8 klasių baigimo, bet ir pagal žinių patikrinimo rezultatus.

Ši vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla bus atleista nuo prievolės priimti vaikus pagal gyvenamąją vietą.

„Visuomet norinčiųjų pas mus mokytis būdavo daugiau, nei kad galėdavome priimti. Dažnai sulaukdavome ir mokinių, ir tėvų klausimų apie galimybę mokytis pas mus. Jie nori aplinkos, kurioje mokytųsi tie, kurių motyvacija aukštesnė, kur nebus šaipomasi iš tų, kurie nori mokytis“, - aiškino Ąžuolyno gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.

Jau šiemet gimnazija rengs žinių patikrinimo testą, tiesa, kiek paprastesnį, nei planuojamas ateityje.

„Nebėra tiek daug laiko. Testas bus paprastesnis, kad nekeltų didelės įtampos stojantiesiems. Be to, kalbama, kad visiems baigusiems aštuonias klases bus rengiamas žinių patikrinimo testas, tad gal ateityje mums nebereikės atskiro“, - kalbėjo V.Prižgintienė.

Be to, pabrėžė direktorė, nenorėdami sumenkinti aštuonerių metų mokymosi kitose mokyklose rezultatų, lemiamą vaidmenį stojant į Ąžuolyno gimnaziją turės jau pelnyti pažymiai.

Ąžuolyno gimnazija planuoja sudaryti keturias gimnazijos pirmokų klases po 30 vaikų.

„Ar tai reiškia, kad mes susirinksime geriausius miesto vaikus? Klaipėdoje tikrai yra daugiau negu 120 gabių mokinių, tad jų pakaks ir kitoms mokykloms. Kitoms gimnazijos linkiu atrasti savo kelią“, - sakė V.Prižgintienė.

Iš geriausių mokyklų reitingų pirmųjų dešimtukų jau daug metų nesitraukia ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Gerą dešimtmetį ši mokykla neberengia stojamųjų egzaminų, o mokinius pasirenka pagal ankstesnius mokymosi rezultatus.

Stojant skaičiuojami 6 mokomųjų dalykų pažymiai - lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, pirmosios užsienio kalbos, fizikos ir biologijos. Bendra balų suma, su kuria galima tikėtis, kad tapsi gimnazistu, paprastai sukasi apie 50.

Į Juozo Balčikonio gimnaziją susirenka mokiniai iš Panevėžio miesto, rajono, taip pat Biržų ir Pasvalio. Anot direktoriaus, gimnazija paprastai atveria duris 25 mokyklų aštuntokams.

Šiemet gimnazija planuoja priimti 200 pirmokų. Tačiau jau per dvi savaites mokykla sulaukė 320 prašymų.

„Visuomet norinčiųjų mokytis pas mus būna kur kas daugiau, nei galime priimti. Žinoma, mes negalime konkuruoti su Vilniumi ar Kaunu. Gali būti, kad ateityje teks priimti visus norinčiuosius, jei gimstamumas vis mažės.

Tačiau jei per metus 200 mūsų gimnazistų tampa įvairių olimpiadų nugalėtojais, esu tikras, kad tai reiškia, jog mūsų gimnazija yra gera“, - kalbėjo J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Jis tikras, kad mokykla lengvai atrems ir varžytuves dėl geriausių mokinių kitais metais. Miesto valdžia ketina kitais metais surengti bendrą priėmimą į šešias Panevėžio gimnazijas. Tiesiog rašant prašymą reikės nurodyti, į kurią mokyklą mokinys labiausiai nori. R. Dambrauskas tikras, kad dažname pirmuoju numeriu bus nurodoma būtent jo vadovaujama mokykla.