„Maisto banką“ nustebino E. Strasevičiaus nugirsta istorija apie labdaros vagystę

Dainininkės Džordanos Butkutės vyras ir vadybininkas Elegijus Strasevičius viešai pasipiktino galimai vagiama „Maisto banko“ labdara.

Dž. Butkutės vyras E. Strasevičius pasipiktino galimai vagiama „Maisto banko“ labdara.<br>A. Barzdžiaus nuotrauka iš archyvo
Dž. Butkutės vyras E. Strasevičius pasipiktino galimai vagiama „Maisto banko“ labdara.<br>A. Barzdžiaus nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

May 7, 2013, 4:26 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 3:03 AM

Užsukęs su Motinos diena pasveikinti savo mamos, jis išgirdo istoriją apie pažįstamą moterį, kuri išrūšiavusi „Maisto banko“ produktus dalį jų galimai išsinešė namo.

„Man čia skamba kaip visiškai neįtikėtini dalykai. Reikėtų tikslintis detales – vardą, pavardę – ir tikrinti“, - sakė laikinai „Maisto banko“ vadovo pareigas einantis Vaidotas Ilgius.

„Maisto banko“ regioninio padalinio Kaune vadovė Karolina Puidaitė buvo dar griežtesnė. „Visiems, kurie ateina rūšiuoti, mes pasakome, kad maistas į namus negali būti nešamas. Visi tai žino. Nuo šiol imsimės priemonių – tikrinsime išeinančių talkinančių asmenų rankines“, - sakė darbuotoja.

Organizacijos atstovai ragino visus, ką nors žinančius apie šią ar kitas labdaros vagystes, skambinti „Maisto banko“ numeriu 8 700 11211 ir pranešti apie tai. Apie įtartinus įvykius ar pastebėjimus galima pranešti anonimiškai.

Papasakojo motina

E. Strasevičius įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apsilankęs pas mamą, kuri ir papasakojo sūnui nemalonią istoriją. „Atėjo pas mano mamą jos pažįstama, keturiasdešimties su trupučiu, sveika darbinga moteris. Ji pateko į „Maisto banko“ produktų rūšiavimo skyrių. Vargšelė išdidžiai skundėsi, kad pasiėmė per mažą „tašę“ ir negalėjo pasiimti tiek, kiek kitos“, - „Facebook“ paskyroje rašė E. Strasevičius.

Jį papiktino šis įvykis. E. Strasevičius teigė pažįstantis šią moterį, žino, kad ji tikrai nebadaujanti.

Vyras minėjo, kad per ne vienerius metus trunkančią maisto rinkimo akciją per „Maisto banką“ paaukojo produktų mažiausiai už tūkstantį litų. „Man buvo nemalonu kvėpuoti savo miesto oru, nes žinojau, kad kažkur visai šalia tą patį orą įkvepia ir iškvepia štai tokie sutvėrimai“, - apgailestavo vadybininkas.

Dž. Butkutės vyras įraše taip pat atskleidė, kad rankinę su labdara galimai išsinešusi moteris „Maisto banke“ atidirbo už gaunamas pašalpas. „Moteris gyvena iš pašalpų, už tas pašalpas turi atidirbti per mėnesį kažkiek visuomeninių darbų. Šį kartą ji pateko į „Maisto banko“ rūšiavimo skyrių“, - „Facebook“ paskyroje rašė E. Strasevičius.

„Maisto banko“ Kaune vadovė K. Puidaitė patvirtino, kad jiems talkina ir visuomenei naudingą darbą dirbantys kauniečiai.

„Su Dainavos seniūnija „Maisto bankas“ yra sutaręs, kad kauniečiai gali atidirbti visuomenei naudingus darbus pas mus – nuo 24 iki 90 valandų. Tie žmonės padeda rūšiuoti produktus. Jie atidirba už socialinę pašalpą, - pasakojo K. Puidaitė. - Tai gera priemonė žmonėms pamatyti, kaip tas maistas atkeliauja, kad tai nėra lengvai gaunamas dalykas. Reikia jį surinkti, išrūšiuoti. Kasdien Kaune surenkame ir išdaliname apie 1-2 tonas maisto produktų.“

Ši detalė nepadeda atsekti, kurioje organizacijoje galimai buvo vagiama labdara. Visuomenei naudingą darbą „Maisto banke“ žmonės dirba įvairiose miesto vietose. Pats E. Strasevičius nežino, kurioje tiksliai organizacijoje moteris produktus rūšiavo. Duoti savo motinos, kuri šią istoriją papasakojo, kontaktų vadybininkas nesutiko dėl prastos jos sveikatos.

Išsinešti labdarą draudžiama

V. Ilgius tikino, kad surinktus produktus rūšiuojantys žmonės neturi teisės maisto išsinešti. „Gali būti, kad savanoris ir pats yra paramos gavėjas, bet jis maistą gautų kitu metu, o ne rūšiuojant. Rūšiuojantys žmonės tikrai maisto negali išsinešti“, - aiškino „Maisto banko“ vadovas.

Jo teigimu, organizacija visą laiką tikrina bet kokius įtarimus dėl labdaros vagysčių. „Anksčiau yra tekę girdėti panašių kaltinimų. Kiek tikrinome, arba tai būdavo kitų labdaros organizacijų bėdos – maisto labdarą teikiančios organizacijos vadinamos „maisto bankais“, arba kaltinimai nepasitvirtindavo – tai tebūdavo piktos apkalbos ar neteisingos interpretacijos, pavyzdžiui, kai savanoris išeina iš darbo, nešinas maišeliu su nuosavais daiktais“, - kalbėjo V. Ilgius.

Organizacijos, kurios gauna ir dalija „Maisto banko“ surinktą maistą, turi daryti maisto produktų apskaitą. „Mes paskui tikriname – skambiname labdaros gavėjams ir klausiame, ar jie gavo visus produktus. Jei sako negavę, aiškinamės su organizacija. Buvo pora atvejų, kai (dėl produktų dingimo. - Red.) nutraukėme sutartis su organizacijomis“, - teigė organizacijos vadovas.

„Maisto bankas“ visoje Lietuvoje surenka maistą ir tiekia jį kitoms organizacijoms. Šios arba gamina iš paaukotų produktų ir maitina vargstančius, arba dalina davinius nepasiturintiems žmonėms. Didžioji dalis produktų – besibaigiančio galiojimo. Jie surenkami iš parduotuvių 5 ar 6 dienas per savaitę ir išdalijami 37 miestuose.

„Maisto bankas“ yra kaip didmenininkas. Yra pavienių didelių šeimų, kurios produktų ateina pasiimti tiesiai iš mūsų. Ilgai negendančius produktus tiesiogiai žmonėms irgi daliname nedaugelyje vietų“, - sakė V. Ilgius.

Kaune „didmenininkai“ patys dalina produktus tik vienoje seniūnijoje. Kitose seniūnijose „Maisto banko“ surinktą maistą dalina „Caritas“, Raudonasis Kryžius, kitos organizacijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.