Brangios sistemos pirkimo aplinkybėmis šiuo metu domisi Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos. Tačiau urėdai jiems metamus kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad jų įsigyta sistema puikiai veikia. Esą bandymą darę ekspertai yra nekompetentingi, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Ar brangiausia yra geriausia?
Prieš trejus metus pirkta sistema įdiegta 24 Lietuvos urėdijose. Miškuose įrengtos 84 specialios kameros turi fiksuoti gaisrus ir dūmus. Kameros turi padėti pastebėti gaisrus dar pradinėje jų įsiplieskimo stadijoje, kad laiku į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gaisrą užgesintų.
Generalinis miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga ir sistemą įrengusios bendrovės „Telekonta“ direktoriaus pavaduotojas Svajūnas Bernotas aiškina, kad įranga brangi, nes ji labai gera, be to, tai yra ne masinės gamybos produktas.
„Mes vokiečių gamintoju pasitikime“, - sako G. Visalga.
Tačiau prieš kelerius metus vykusiame konkurse bendrovės „Telekonta“ pateiktas pasiūlymas buvo ne pats pigiausias. Kita konkursą pralaimėjusi bendrovė panašią įrangą pasiūlė įrengti 16 mln. litų pigiau. Tačiau buvo pasirinktas brangesnis variantas, nes vykdydami pirkimą urėdai nugalėtoją rinkosi pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Tai reiškia, kad vertinama ne tik kaina, bet ir kokybė.
G. Visalga tikina, kad pigiausią pasiūlymą pateikusi įmonė atitiko tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus, ekspertai jos pasiūlymuose esą rado daug trūkumų.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas pripažįsta, kad viešųjų pirkimų procedūros buvo organizuojamos be priekaištų, todėl nei tarnybai, nei Valstybės kontrolei nebuvo prie ko prikibti.
„Tačiau jie galbūt nežinojo, kad kameros bus vėliau patikrintos“, - spėja Ž. Plytnikas, komentuodamas neseniai nustatytus neatitikimus.
Tyčia sukeltų gaisrų nefiksavo
Kai šiuo pirkimu pradėjo domėtis Finansinių nusikaltimų tarnyba, buvo suorganizuotas eksperimentas, kurio metu ketinta patikrinti, ar brangios kameros veikia.
Balandžio viduryje Zarasų ir Ignalinos urėdijose naktį, dalyvaujant specialistams ir nepriklausomiems ekspertams, buvo sukelti tyčiniai gaisrai. Per bandymą paaiškėjo, kad išgirtoji sistema turi labai daug trūkumų.
Ž. Plytnikas sako, kad sistema nesugebėjo užfiksuoti gaisro nakties metu, nors oro sąlygos tai padaryti tuo metu buvo idealios. Perkant įrangą buvo reikalauta, kad ji skirtų dūmus, rūką, dulkes ir kitus panašius reiškinius, tačiau eksperimentas parodė, kad taip nėra.
Šviesiu paros metu sistema labai dažnai reagavo į kitus su realiais gaisro židiniais nesusijusius faktorius – pravažiuojančius automobilius, namų kaminų dūmus, nuo kelio kylančias dulkes, rūką.
Paaiškėjo, kad gaisrus fiksuoti turėjusių kamerų naktinis režimas buvo išjungtas. Generalinės miškų urėdijos vadovai sako, kad taip atsitiko dėl vykdytam eksperimentui netinkamo laiko – balandžio viduryje miške dar buvo daug sniego, todėl rimtas gaisras realiai naktį net negalėjo kilti.
„Tarnybiniuose pranešimuose yra pateikta tokia informacija: gaisrai nebuvo reikiamo dydžio“, - priežastį, kodėl gaisrų nefiksavo brangiosios kameros, aiškino G. Visalga. Jis įsitikinęs, kad eksperimentas buvo vykdomas aplaidžiai.
Panašiai kalba ir įrangą montavusios įmonės atstovai. Esą per bandymą nebuvo pakviesti viską žinantys sistemos administratoriai.
„Mums galbūt ir siūlė kas nors nusipirkti vežimus, bet mes nusipirkome mersedesą“, - savo pirkinį gynė G. Visalga. Jis mano, kad prie Generalinės miškų urėdijos kabinėjamasi nepagrįstai. Urėdija aiškina dėl to patirianti moralinę žalą, kurią ruošiasi ginti teisme.
Ministras pirkiniu abejoja
Generalinė miškų urėdija pavaldi Aplinkos ministerijai. Jos vadovas Valentinas Mazuronis sako, kad dar prieš kurį laiką buvo gavęs informacijos apie abejotiną pirkinį. Tačiau tuomet Aplinkos ministerija garantavo, kad viskas yra gerai.
„Dabar, kai gavome Viešųjų pirkimų tarnybos raštą su jų ekspertize, abejonių, kad tas pirkimas buvo padarytas teisingai, ir pinigai sudėti ten, kur turėjo būti sudėti, be abejo, yra“, - kalbėjo ministras.
Generalinė miškų urėdija neseniai sudarė darbo grupę, kuri pati tikrins, ar brangi sistema veikia tinkamai.
