Gintaras – Baltijos auksas. Šios medžiagos pavadinimas – taip pat ir naujojo arkivyskupo vardas. Tiesa, neaišku, ar gintarinis kryžius puoš jo ekscelenciją kasdien.
„G. Grušo pirmtakas kardinolas Audrys Juozas Bačkis taip pat turi gintarinį kryžių, tačiau jį į dienos šviesą ištraukia tik išskirtinėmis progomis.
Jam, ko gero, pernelyg prabangiai šis kryžius atrodydavo“, - svarstė S. Maslauskaitė.
Jos įsitikinimu, sidabras ar auksas funkcionalesnis nei gintaras – neskyla, nedūžta, jį galima nesibaiminant liesti.
Dažniausiai vyskupai nešioja sidabrinius ar paauksuotus kryžius. Pavyzdžiui, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius turi sidabrinį kryžių.
O štai popiežius Pranciškus atsisakė auksinio kryžiaus ir nešioja kuklų metalinį.
Auksas – ne tik prabangos ženklas
S. Maslauskaitė žavisi ortodoksų dar išlaikyta tradicija dvasininkams nešioti tik auksinius kryžius. „Nors paviršutiniškai auksas suvokiamas kaip prabanga, bet nuo senų seniausios tradicijos, dar bažnyčios tėvai šią medžiagą interpretavo kaip dieviškumo simbolį. Tarkime, trys karaliai kūdikėliui Jėzui dovanojo auksą, smilkalus ir mirą. Auksą – kaip žemės valdovui, smilkalus – kaip dangaus valdovui, mirą kaip tam, kuris mirs už žmones“, - aiškino specialistė.
Pirmus tris mūsų eros amžius krikščionys kryžiaus vengė – mirtis ant kryžiaus buvo gėdinga, sunkiai suvokiama. Auksas gelbėjo padėtį. „Sunkiai priimamas kryžiaus ženklas auksiniame pavidale priminė, kad kryžiumi niekas nesibaigia, kad Kristus yra alfa ir omega, gyvuos per amžius“, - kalbėjo Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė.
Jos nestebina, kad katalikų bažnyčioje kryžių „mados“ keičiasi. „Keičiantis epochoms, keičiantis laikams, ypač katalikybėje, kur menas yra dinamiškas, prisitaikantis prie tikinčiųjų skonio, pasikeitimai medžiagų, iš kurių daromi kryžiai, yra normalus reiškinys“, - sakė S. Maslauskaitė.
Kitas jos pateiktas pavyzdys – altorius. „Jis irgi turėtų būti akmeninis. Tai aliuzija į kapą, į prisikėlimo vietą. Bet net šis svarbus liturginis elementas kraštuose, kur daug medžio, kur medis yra gerbiamas, didžiąja dalimi gali būti medinis“, - aiškino menotyrininkė.
Gerbia popiežiaus pasirinkimą
Meno istorijos žinovė labai atsargiai vertino popiežiaus Pranciškaus sprendimą atsisakyti auksinio kryžiaus ir vietoj jo nešioti paprastą metalinį – tą patį, kuris puošė vyskupą jo gimtoje Argentinoje.
„Man gražu, kad, tarkime, stačiatikių bažnyčioje medžiagiškumas nepuolamas atakuoti kaip prabanga. Jų bažnyčioje ženklai – ikonos, kryžiai – dar labai stipriai suvokiami kaip sakramentalijos, kaip šventi dalykai. Ne kaip papuošalas, kaip daiktas, kurį aptarinės – brangu ar pigu. Žinoma, gerbiu tokį popiežiaus sprendimą, kuriuo jis formuoja savo politiką, atvaizdą“, - kalbėjo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė.
Jos vadovaujamame Bažnytinio paveldo muziejuje gausu auksinių eksponatų, liudijančių, koks svarbus šis metalas buvo ir tebėra katalikų liturginėse apeigose.
