K. Starkevičiaus parengtam nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybė raginama su ES derėtis dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio, Seimas po pateikimo pritarė.
Didesnio pasipriešinimo siūlymas kol kas nesulaukė, bet oponentai tikina, kad Lietuva neturėtų puoselėti didelių iliuzijų.
– Lietuva kartą jau pasinaudojo galimybe trejiems metams pratęsti stojimo į ES sutartyje numatytus ir 7 metus galiojusius apribojimus užsieniečiams. Ar realu tikėtis, kad Briuselis sutiks ir toliau ilginti šį draudimą? – „Lietuvos rytas” klausė K. Starkevičiaus.
– Stojimo sutartyje nėra parašyta, kiek kartų galima kreiptis į ES, kad draudimas pirkti žemę užsieniečiams būtų pratęsiamas.
Iš pradžių buvo numatyta, kad jis truks iki 2011 metų, bet jį sėkmingai pavyko pratęsti dar trejiems metams.
Taigi teisinių argumentų Lietuva turi.
Sutartyje numatyta, kad jeigu baigiantis šiam laikotarpiui šalies žemės ūkiui vis dar kyla didelių trikdymų grėsmė, Lietuvos prašymu Europos Komisija gali priimti kitokį sprendimą dėl sutarties sąlygų.
– Kokius trikdžius ir grėsmes šalies žemės ūkiui galite įvardyti?
– Baigiantis pereinamajam laikotarpiui matome, kad buvusi grėsmė žemės ūkio paskirties žemės rinkai neišnyko, o šalies kaimas vis dar silpnas.
Krizės metu žemdirbiai patyrė didelių nuostolių, juos užgriuvo didesnių mokesčių našta, brango ūkininkavimui reikalingos priemonės, mažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos, o ES nevykdė pažado didinti tiesioginių išmokų. Jos Lietuvoje vis dar yra vienos mažiausių.
Dėl šių priežasčių ūkininkai negalėjo sukaupti pakankamai lėšų žemei įsigyti.
2011 metais derėdamasi dėl draudimo pratęsimo Lietuva Europos Komisijai nurodė, kad per papildomą trejų metų laikotarpį šalis geriau pasiruoš žemės ūkio ir miško paskirties žemės rinkos liberalizavimui, baigs žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės privatizavimo procesą, išspręs žemės įsigijimo spekuliaciniais tikslais problemas.
Tačiau akivaizdu, kad užsitęsus sunkmečiui šių įsipareigojimų mums įgyvendinti nepavyko. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kaina vis dar yra labai žema.
– Vis dėlto ar sąžininga kaltinti ES dėl mums nepavykusių reformų? Juk galbūt išskyrus tiesioginių išmokų dydžio skirtumus, kitus darbus privalėjome atlikti patys.
– Bet ES taip pat neturi užmiršti, kad mes daugiau kaip 50 metų buvome okupuoti. Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, žmonių žemė buvo nacionalizuota ir tai negali neturėti ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto lenkai išsiderėjo ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.
Be to, ir pati ES nevykdo įsipareigojimų. Stojimo dokumentuose numatyta, kad jau nuo 2013-ųjų tiesioginės išmokos žemdirbiams visoje ES turėtų būti vienodos.
Bet šiuo metu lietuvių gaunamos išmokos yra vienos žemiausių ir siekia vos 65 proc. ES vidurkio. Žadama, kad 75 proc. lygį jos pasieks tik apie 2019 metus.
– Buvę koalicijos partneriai įsitikinę, kad galiojantis draudimas visiškai nebeaktualus.
Jūs ir pats užsiminėte, kad užsieniečiai mūsų įstatymuose rado spragų, kaip apeiti šį draudimą.
– Iš tiesų yra pavyzdžių, kai užsieniečiai sugeba tapti žemių savininkais įsigydami žemės ūkio bendrovių akcijas.
Matome, kad netrukus už nuomojamą žemę iš lietuvių ūkininkų jie jau pradės prašyti gerokai daugiau nei anksčiau.
– Oponentai teigia, kad spekuliacijomis užsiima ir kita pusė – galiojantis draudimas esą yra naudingas stambiems žemės plotų supirkėjams, kurie nori išvengti konkurencijos.
– Vadinamieji stambieji ūkininkai jau yra apsirūpinę žeme. Kaip žinoma, jie negali turėti daugiau kaip 500 hektarų ir Konstitucijos, kur numatytas toks apribojimas, niekas nesirengia keisti.
Tiesa, būtina užlopyti dar 2002 metais socialdemokratų įstatymuose paliktas landas, kai buvo leista žemę įsigyti juridiniams asmenims.
Tolesnis draudimas pirkti žemę užsieniečiams – paskutinė proga vidutiniams šeimos ūkiams, kurie iki šiol visą dėmesį ir lėšas buvo nukreipę į gamybos bazių ir priemonių atnaujinimą.
Sąlygų išplėsti savo ūkių jie neturėjo. Todėl pagal jų dydį irgi esame ES atsilikėliai, mums nusileidžia tik rumunai.
Žemės hektaro kaina Vokietijoje, Olandijoje ar Danijoje šiuo metu siekia apie 30 tūkst. eurų, todėl natūralu, kad šių šalių verslininkų akys krypsta į mūsų šalį.
