Jungtinėse Valstijose kelis dešimtmečius dirbęs ir didesnei nei 1,5 tūkst. tarnautojų turinčiai Aplinkosaugos darbuotojų komandai vadovavęs V. Adamkus neslepia nuostabos, kad jo patirtis reikalinga visiems, tik ne šalies prezidentei D. Grybauskaitei.
„Jungtinėse Valstijose dirbau prie šešių prezidentų, mačiau, kaip pareigas einantis prezidentas bendrauja su kadenciją baigusiais prezidentais, todėl tenka tik stebėtis, kad šalies vadovė viską žino, jai patarimų nereikia“, – kalbėjo jis.
Neslėpdamas jaudulio prezidentas pabrėžė, kad turintis darbų ir vos spėjantis skirti dėmesį tiems, kam jo labiausiai reikia – Lietuvos žmonėms. Vis dėlto pripažino, kad atvejis, kai per arkivyskupo Gintaro Grušo ingresą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ant suolo drauge susėdo du šalies prezidentai, – kone istorinis: „Man buvo malonu. Per ketverius metus tokių progų nebuvo.“
Per 60 metų nė karto nesusipyko
Prisimindamas prezidentavimo laikotarpį V. Adamkus tvirtino įsiklausydavęs į patarimus, o aršiausia savo kritike laikąs sutuoktinę Almą Adamkienę. Esą ji konstruktyviai vertinusi daugelį jo pasisakymų: „Visas kalbas namuose perskaitydavau garsiai, ji pirmoji išgirsdavo ir kritiškai įvertindavo jas. Alma visuomet patardavo, kas galėtų būtų kitaip, ji buvo tas žmogus, kuris nebijodavo tiesos.“
Prezidentas itin gražiai atsiliepia apie savo žmoną, tvirtina su ja nesipykstantis, tačiau pripažįsta, kad nuomonės ne visuomet sutampa: „Per šešiasdešimt metų mes nesame susipykę ar pakėlę balso vienas ant kito. Nuomonės gali skirtis, tačiau dėl to nereikia bartis ar pyktis.“
V. Adamkus tvirtino, kad bičiuliai jam itin svarbūs, o su jaunystės draugais iki šių dienų palaikantis glaudžius ryšius: „Su kai kuriais draugais bendraujame per šešiasdešimt metų.“
Prezidentas tvirtino Lietuvoje sutikęs daug profesionalių ir patikimų žmonių. V. Adamkus teigė labai vertinantis artimiausius pirmosios kadencijos bendražygius Julių Šmurkštį, Albiną Janušką, iš antrosios kadencijos – Ramūną Vilpišauską ir Ritą Grumadaitę.
Svajojo būti lakūnu
Kalbėdamas apie savo vaikystę prezidentas atskleidė svajojęs būti karo lakūnu, vėliau buvo susidomėjęs žurnalisto darbu, tačiau gyvenimo aplinkybės lėmė jo susidomėjimą politika. Prezidentas tvirtino, kad jį auklėjo ir mokė ne tik namai, bet ir jį supanti aplinka.
„Gyvenome netoli Dariaus ir Girėno stadiono Kaune, mano jaunystė prabėgo Jono Jablonskio gimnazijoje ir stadione. Žaidžiau futbolą, domėjausi ir lengvąja atletika. Šioje mokykloje susipažinau su Alma“, – atviravo jis.
Prezidentas pasakojo, kad dėl savo gyvenimo meilės teko pakovoti, ir tikino, kad susižavėjimas Alma – ne kas kita, kaip meilė iš pirmo žvilgsnio.
„Su Alma šeimą sukūrėme 1951 metais, didžiuojuosi jos kultūros lygiu. Man einant prezidento pareigas, jai nereikėjo nei protokolo specialistų, nei dizainerių patarimų. Ji žinojo, kaip apsirengti, su kuo ir kaip kalbėtis“, – apie savo žmoną kalbėjo V. Adamkus.
V. Adamkus: „Esu šeimos žmogus“
V. Adamkaus teigimu, per prezidentavimo laikotarpį labiausiai trūkdavo artimo bendravimo su draugais, kurį užimamos pareigos labai apribojo, nebeliko spontaniškumo, teko savo keliones, susitikimus kruopščiai planuoti.
Prezidentas sakė esąs šeimos žmogus. Jis prisiminė, kaip gyvendamas Jungtinėse Valstijose rūpinosi privačiu ąžuolynu. Tapęs prezidentu V. Adamkus laisvalaikiu dažniausiai skaitydavo knygas. Prezidentas pasakojo jų įsigyjantis ir Lietuvoje, ir užsienyje: „Mano privačioje bibliotekoje yra per keletas tūkstančių knygų.“
Prezidentas pasiima į rankas ir Marcelijaus Martinaičio, ir Justino Marcinkevičiaus knygas, tačiau labiausiai atsipalaiduoja skaitydamas JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų Harry Trumano, Billo Clintono, Ronaldo Reagano, Johno Kennedy ir Winstono Churchillio prisiminimus. Būtent valdant šiems vadovams prezidentas V. Adamkus dirbo Jungtinėse Valstijose.
Visą pokalbį su prezidentu V. Adamkumi žiūrėkite gegužės 13 dieną, pirmadienį, 21 val. 45 min., „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitaip. Su Nomeda“.
