Teismas nurodė – Miliniams turi būti skirta apsauga

Nužudyto Vaido Milinio artimiesiems bus skirta valstybės apsauga. Esančias grėsmes vaikino mamai Marijai Milinienei ir jos dviem vaikams įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad Kriminalinės policijos biuras (KPB) privalo saugoti šią šeimą.

M. Milinienei ir jos dviem vaikams skirta valstybės apsauga.<br>M. Patašiaus nuotrauka iš archyvo
M. Milinienei ir jos dviem vaikams skirta valstybės apsauga.<br>M. Patašiaus nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė

May 14, 2013, 8:27 AM, atnaujinta Mar 6, 2018, 7:57 PM

Tokį patį sprendimą pernai gruodžio pabaigoje buvo paskelbęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau saugoti Neringos Venckienės ir jos dviejų žmonių nužudymu įtariamo brolio Drąsiaus Kedžio šalininkų persekiojamos šeimos nesutiko Policijos departamentas.

Pirmadienį paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsigaliojo iškart, tačiau pavakarę jokių žinių iš KPB M. Milinienė dar nebuvo sulaukusi.

Jautėsi nuolat persekiojami

„Nemanau, kad tai pergalė, jei jos reikia siekti per teismus“, - lrytas.lt sakė M. Milinienė. Moteris įsitikinusi, kad policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir generalinis prokuroras Darius Valys jos šeimai savo iniciatyva turėjo skirti apsaugą vos tik paaiškėjo, kad jos sūnaus nužudymas gali būti „violetinės“ publikos darbas.

Taip tiek ji pati, tiek jos vaikai būtų buvę apsaugoti nuo N. Venckienės gerbėjų persekiojimo.

„Aš apsaugos prašiau tris kartus, kai tik pastebėdavau, kad „violetinių“ persekiojimas darosi aktyvesnis, tačiau visus tris kartus gavau neigiamą atsakymą. Po trečio tokio atsakymo kreipiausi į teismą. Teismas nurodė, kad mums gresia realus pavojus“, - kalbėjo M. Milinienė.

Pareigūnams – gražūs žodžiai

Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį Policijos departamentas apskundė, tačiau nuo vasario šeima buvo saugoma pagal Policijos operatyvinės veiklos įstatymą.

„Nuo to laiko jaučiuosi daug saugesnė. Esu labai patenkinta, tiesiog sužavėta policijos darbu. Atrodo paprasti patruliai, tačiau žmonės išsilavinę, korektiški, mandagūs. Esu tiek kartu girdėjusi apie policijos pareigūnus blogų atsiliepimų ir galiu pasakyti, kad tai, kas apie juos kalbama yra ne tiesa. Aš tikrai sužavėta jų profesionalumu“, - dabartiniams savo apsaugininkams gerų žodžių negaili M. Milinienė.

Šmeižto pradžia – Klonio gatvėje

Anksčiau ramiai gyvenusi ir niekam nežinoma Milinių šeima Garliavos įvykių sūkuryje atsidūrė 2010 metų gruodį.

Gruodžio 3 d. dingo jų sūnus V. Milinis. Po daugiau nei savaitės, gruodžio 11 d., 24 metų jaunuolis buvo rastas negyvas – nušautas automobilyje miške, esančiame netoli tėvų namų.

Nustatyta, kad jaunuolis prieš mirtį buvo žiauriai kankintas.

Po V. Milinio nužudymo pradėjo sklisti gandai esą jis yra trečiasis pedofilas Aidas, kurio ieškojo, bet taip ir nerado D. Kedys.

Dėl sūnaus šmeižimo M. Milinienė kreipėsi į teisėsaugininkus. Netrukus pradėjo aiškėti, jog šmeižto pėdsakai veda į Klonio gatvę, į pedofilijos istorijos kūrėjų Kedžių ir Venckų namus.

Iki to laiko Miliniai net neįtarė atsidūrę D. Kedžio ir jo sesers šalininkų akiratyje, nors dar 2010 m. vasarą suprato, jog yra sekami bei sulaukė pirmųjų grasinimų - prie jų namų buvo padėtas laidotuvių vainikas, aplink jį pritaškyta kečupo.

Tų pačių metų rudenį teisėsaugininkams apklausus kai kuriuos Klonio gatvės budėtojus, paaiškėjo, jog Vaidas Aidu buvo pradėtas vadinti tuo pačiu laiku, kai prasidėjo šeimos sekimas.

N. Venckienė ir jos teta Audronė Skučienė prie jų namų budėjusiems žmonėms pradėjo pasakoti, jog mergaitė esą neištaria „v“ raidės, todėl trečiasis pedofilas gali būti ne Aidas, o Vaidas. Budėtojams buvo duotas sąrašas asmenų, kuriuos reikėtų sekti. Jame buvo ir A. Milinio pavardė.

Dar vėliau pati N. Venckienė vienoje laidoje sudarė galimo pedofilo fotorobotą. Jis pasirodė stebėtinai panašus į V. Milinį.

N. Venckienė vieną kartą teigė šį asmenį mačiusi teismo lifte, išėjusį iš taip pat pedofilu išvadinto ir vėliau nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus kabineto. Antrą kartą tvirtino, kad fotorobotą sudarinėjo pagal tuomet savo globotinės, D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters pasakojimą.

Žudikai dar nerasti

2011-ųjų rudenį prabilus D. Kedžio draugui Mindaugui Žalimui, paaiškėjo, kad D. Kedys planavo nužudyti ne tik J. Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, L. Stankūnaitę bei Andrių Ūsą, bet ir tuometinį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį bei Kauno nusikalstamos Agurkinių grupuotės lyderį Saulių Velečką, pravarde Agurkas.

V. Milinio nužudymo byla iki šiol nebaigta, tačiau, joje yra didelių postūmių.

Dėl jaunuolio apšmeižimo po mirties pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Viename jų įtarimai yra pareikšti Klonio gatvės aktyvistui Renaldui Ščiglinskui, jie taip pat surašyti A. Skučienei.

Teisiamųjų suole dėl jaunuolio apšmeižimo jau sėdi save kriminologe vadinanti Rūta Gajauskaitė ir žurnalistas Aurimas Drižius.

Apklausti V. Milinio nužudymo ir šmeižto bylose tyrėjai nori ir N. Venckienę, tačiau ji tuo metu dar turėjo teisinę neliečiamybę, todėl kviečiama į apklausą neatvyko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.