Apie tai, kad norėtų grįžti į verslą, neseniai Darbo partijos (leiboristų) vairą Vytautui Gapšiui perleidęs teisiamasis byloje dėl sukčiavimo V.Uspaskickas prabilo „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7”.
– Pagaliau radote kur panaudoti savo atsarginę Leiboristų partiją? – politinių jungtuvių ir teismų karuselėje besisukančio V. Uspaskicho paklausė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Netiesa, kad ši partija – atsarginė.
Jeigu mums šios partijos būtų reikėję tik dėl teisme nagrinėjamos bylos, jau seniai būtume sujungę partijas.
Leiboristų partija jau kurį laiką kalbėjo apie jungimąsi, tačiau mes vis numodavome ranka.
Bet kai prasidėjo derybos su „Tvarka ir teisingumu”, Darbo partijos taryba pareikalavo, kad prieš tai susijungtume su Leiboristų partija, tik po to – jungtuvės su „tvarkiečiais”.
Norint panaikinti Darbo partiją, galima tai padaryti daug paprasčiau.
Užtenka sukurti bet kokią naują partiją ir visiems į ją pereiti. Darbo partijoje likus mažiau nei tūkstančiui narių, Teisingumo ministerija privalėtų ją išregistruoti.
– Tačiau tokiu atveju partija prarastų solidžią valstybės dotaciją?
– Dotacija čia visiškai niekuo dėta, nes ji partijoms dalijama pagal pastarųjų rinkimų rezultatus – po 2,1 lito už gautą rinkėjo balsą.
– Atrodo, kad derybos su Rolandu Paksu įstrigo.
Dėl kokių priežasčių, jums neįdomu?
– Netiesa. Susijungus Darbo ir Leiboristų partijoms buvo nuspręsta tęsti derybas su „Tvarka ir teisingumu”.
Tik jungiamojo suvažiavimo prašymas buvo, kad naujasis abiejų partijų pirmininkas būtų renkamas demokratiniu būdu iš kelių kandidatų.
– Ar tai reiškia, kad R. Paksui buvote pažadėjęs šį postą, bet partija tam pasipriešino?
– Atvirai sakant, aš tam neprieštaravau.
R. Paksui sakiau, kad remsiu jo kandidatūrą, nes aš savo kandidatūros nekelsiu, o jeigu mane kels – atsiimsiu.
Tai įrodžiau dabar, atsiimdamas savo kandidatūrą į Darbo partijos (leiboristų) pirmininkus. Juk kiek galima – dešimt metų jau.
– Ar tai, kad V. Gapšys tapo partijos pirmininku, buvo susitarta iš anksto, ar tai buvo padaryta staigiai nusprendus?
– Kiti į partijos pirmininkus iškelti asmenys savo kandidatūras atsiėmė, o V. Gapšio aš pats paprašiau kandidatuoti.
Juk turi vykti pokyčiai, partija privalo atsinaujinti.
Tačiau mačiau, jog man ir vėl gali tekti stoti prie partijos vairo, todėl per suvažiavimą ir paprašiau, kad jis neatsiimtų savo kandidatūros. Mano planai – jau kiti.
– Kokie?
– Iš tikrųjų aš pirmiausia esu verslininkas. Ko gero, toks būdamas turiu daugiau perspektyvų nei politikas.
– Ką norite tuo pasakyti? Ar jūs svarstote galimybę išeiti iš Seimo?
– Stengiuosi apie tokius dalykus viešai nekalbėti, bet ne visuomet pavyksta nutylėti.
Nors ir dabar ne viską pasakysiu, bet pažiūrėsime, kaip baigsis teismo procesas.
Jeigu nebus griežtos bausmės, dėl kurios panaikinimo vertėtų tęsti kovą, rudenį ketinu atsisakyti Seimo nario mandato.
– Ir ką ketinate veikti – išvyksite ar pasiliksite Kėdainiuose?
– Man nepavyks kur nors išvažiuoti, nes čia – šeima, vaikai. Jie lietuviai, myli savo tėvynę.
Pagaliau čia yra mano verslas ir pagrindiniai namai.
Aišku, verslo reikalais gali tekti keliauti po pasaulį, bet namai – Lietuvoje.
– Kaip jūsų verslas Rusijoje – ar jį savo vaikams perdavėte tik oficialiai, ar ir iš tikrųjų?
– Ir oficialiai, ir iš tikrųjų. Paprašiau, kad duktė sugrįžtų iš Amerikos ir perimtų nekilnojamojo turto nuomos bei viešbučių, restoranų valdymo verslą.
Ji specialiai mokėsi valdyti šį verslą. Teko ją įkalbinėti, bet ji jau metus tuo užsiima.
– Tai sprendimus jau priėmėte ir liko tik apsispręsti, kada jie bus įgyvendinti?
– Faktiškai taip, bet nemanykite, kad aš visiškai palieku politiką.
Aš būsiu partijos narys, labai domėsiuosi jos reikalais, nes man įdomu, kas vyksta Lietuvoje.
Tai mano antra tėvynė, į kurią investuota daug energijos, lėšų ir sveikatos.
– Kitaip tariant, V. Gapšys valdys partiją, o jūs – V. Gapšį?
– Man tai visiškai neįdomu. Kaip parodė pastarieji įvykiai, partija pati priima sprendimus.
Suvažiavimas nepritarė jungtuvėms su „Tvarka ir teisingumu”, jeigu bendros partijos pirmininku nebus „darbietis”.
Įvyko balsavimas – ir nieko čia daug nepakeisi.
– Ar jūsų žodžius apie pasitraukimą iš Seimo reikėtų suprasti kaip signalą politikams ir teismui, kad jeigu jo sprendimas nebus pernelyg griežtas, V.Uspaskichas išeina iš politikos ir nedrumsčia Lietuvoje gyvenimo?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad manęs nėra už ką teisti.
Nėra jokių svarių įrodymų, kad esu padaręs kokį nors nusikaltimą.
Bet manau, kad pasitraukimas neturėtų būti staigus, netikėtas.
Reikia laiko pasirengti pokyčiams. Ir aš tai darau civilizuotai, ne slapčiomis. (LR)
Ieško įvairių atsitraukimo kelių
Algis Krupavičius, politologas
„V.Uspaskicho kalbų apie pasitraukimą iš politikos mainais už palankų teismo sprendimą gal ir negalima tiesiai pavadinti sandėriu, bet derėjimosi elementą įžvelgti galima.
Atrodo, kad ieškoma būdų, kaip išspręsti ilgai užsitęsusį procesą.
Pažvelgus į kitų demokratinių šalių patirtį irgi būtų galima surasti pavyzdžių, kai politikai, siekdami išvengti didesnių nemalonumų, postus palieka nelaukdami teismo proceso.
Ar V.Uspaskicho sprendimas pavėluotas? Manau, kad taip. Jeigu jis būtų anksčiau pasitraukęs iš politikos, bylos nagrinėjimas, manau, būtų vykęs kiek kitaip.
Bent jau nebūtų tokio ažiotažo ir tokios proceso trukmės.
Kita vertus, toks V.Uspaskicho žingsnis gali reikšti, kad jis nujaučia, jog procesas gali baigtis nepalankiai, ir ieško įvairių atsitraukimo kelių.
Tai rodo ir kiti su Darbo partija ir jos buvusiu vadovu susiję sprendimai. Ta baimė ypač sustiprėjo po to, kai prokuratūra paprašė perkvalifikuoti kaltinimus.
Tačiau nemanau, kad viešai prakalbęs apie pasitraukimą iš politikos V.Uspaskichas gudrauja ir sulaukęs palankaus teismo sprendimo pamirštų savo pažadus.
Manau, kad jis turėtų laikytis viešo įsipareigojimo, kitaip rinkėjai jį gali ir nubausti. Viena vertus, jie V.Uspaskichui ir jo partijai yra palankūs, kita vertus, būta ir nemažai signalų, kad tas palankumas nėra beribis.”
