Kepyklėlės savininkė ir direktorė Irena Eube Vokietijos sostinėje gyvena jau 22 metus.
„Buvau ištekėjusi už vokiečio. Gyvenant su juo, man nieko netrūko - ir aš, ir mano vaikai buvome viskuo aprūpinti. Tačiau taip gyvenime nutiko, kad jį užklupo klastinga liga – vėžys. Likau viena, o gyvenimas juk tęsiasi. Turėjau kažką daryti, pinigai iš dangaus nenukris…“, - pasakoja I. Eube.
Moteris ilgai galvojo, kuo galėtų nustebinti visko mačiusius vokiečius. „Ir štai vieną gražų saulėtą 2012 metų rytą sugalvojau, kad idealu būtų nustebinti maistu, tačiau tas maistas turi būti kitoks, ne toks kaip jų. Ir kilo mintis - kodėl nepabandžius atsidaryti lietuviškos kepyklėlės? Juk čia tokios kaip ir nėra, o ir mūsų bandelės, pyragai ir visa kita skiriasi nuo vietinio skonio“, - prisimena ji.
Pasitarusi su šeima ir sulaukusi pritarimo, I. Eube ėmėsi įgyvendinti savo idėją. Nebuvo lengva, nes nei ji pati, nei sūnus nėra profesionalūs kepėjai. Moteris sakosi net patarimo neturėjusi į ką kreiptis. Kol pavyko atidaryti kepyklėlę, užtruko beveik metus.
Kepyklėlė pavadinta „Litauische Bäckerei & Café „June“. „June – todėl, kad mano marčios vardas yra Joana, o ją visi vadina June, man tai patiko“, - aiškina verslininkė.
Kepėjų kolektyvą sudaro keturi lietuviai, tarp kurių ir savininkės sūnus Evaldas, už prekystalio sukasi dvi vokietės pardavėjos. Kepėjų lietuviškai kepyklėlei teko ieškotis Lietuvoje. „Susiradome geras kepėjas iš Lietuvos, kurios ne tik sutiko pakeisti lietuvišką gyvenimą į vokišką, bet ir pakeisti vokiečių skonį lietuvišku“, - sako I. Eube.
Kepyklėlės ir kavinės interjerą savininkai kūrė patys. „Padarėme stiklines duris ir langą viduje, kad sėdintys kavinukėje lankytojai matytų visą gamybos proceso eigą ir suprastų, kaip gimsta duonelė ant pusryčių stalo“, - aiškina savininkė.
Lietuviškoje kepyklėlėje - platus asortimentas, pradedant tradicine lietuviška duona, batonu, bandelėmis, kibinais, ir baigiant konditerijos gaminiais, tokiais, kaip smėlio juostos, saldūs lietuviški riestainiai, pyragai bei tortai.
„Tikime, kad nenuvilsime vokiečių savo skanumynais ir džiaugiamės, kad Lietuvos vardas įrašytas ir pirmojoje Berlyne lietuviškos kepyklėlės švieslentėje“, - sakė I. Eube.
Po pirmosios dienos kepyklėlės savininkė džiaugėsi sulaukusi ir vokiečių pirkėjų, ir vietinės lietuvių bendruomenės dėmesio.
Dauguma pirkėjų buvo vokiečiai. Žavėjosi varškės tortu, pyragaičiais, išpirko visus kibinus su grybais.
Lietuviškoje kepyklėlėje kepama ir tradicinė juoda lietuviška duona, kiek neįprasta vokiečių skoniui. I. Eube pasakoja, kad kai pabandymui iškepė juodos duonos pirmąjį kartą ir išdalino pažįstamiems, kai kurie vokiečiai net užsišaldė – taip patiko.
