Skandalingoji istorija subliūško, tariamus pedofilus teismas išteisino, o viena pagrindinių skandalo įpūtėjų dviejų žmonių nužudymu įtariamo D. Kedžio sesuo N. Venckienė pasislėpė nuo teisingumo.
Tačiau susidaro įspūdis, kad generalinis prokuroras D. Valys nieko apie tai nežino ir, užuot blaiviai įvertinęs Garliavos minios veikėjų išpuolius ar pagyręs prokurorus už tvirtą poziciją, pasitaikius menkiausiai progai taikosi įkąsti bet kuriam pavaldiniui iš Kauno.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. Betingis užtikrintai laimėjo konkursą eiti šias pareigas dar vieną penkerių metų kadenciją, tačiau D. Valiui toks rezultatas – nė motais.
Jis iškart paskelbė pakartotinę atranką, nors neišgirdo nė vieno konkretaus argumento, kuo neįtiko K.Betingis.
Kam reikalingos Generalinėje prokuratūroje kuriamos atrankos komisijos, jeigu jų darbas niekam neįdomus – juk iš Akmenės į Vilnių perkeltas D. Valys suprato, kad svarbiausia nujausti, kokie vėjai pučia iš Prezidentūros. Juk prezidentė, kurios valią klusniai vykdo D. Valys, irgi nepaiso patarimų – nei skirdama teisėjus, nei bausdama juos.
Užtenka prisiminti, kaip šalies vadovė numojo ranka į Teisėjų tarybos siūlymą atleisti N. Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų.
Akivaizdu, kad dėl tokio prezidentės pataikavimo skandalingajai Garliavos veikėjai teisėsaugos pareigūnams kuriam laikui buvo surištos rankos.
Nors prezidentė, atrodo, jau linkusi pamiršti savo bičiulystę su tariamo pedofilijos skandalo įpūtėja, ji nesirengia atleisti tiems, kurie dirbo savo darbą ir nekreipė dėmesio į signalus iš Prezidentūros.
Todėl nepaklusnusis K. Betingis ir tapo paklusniojo D. Valio auka.
