Kiek mokinys save pažįsta, kaip moka bendrauti, dirbti komandoje, ar mokykla šito moko? Į tokius klausimus atsakė 600 Lietuvos mokytojų ir virš 600 mokinių – vaikų ir jaunimo.
Atsakymai neformaliojo ugdymo specialistų nenudžiugino.
„Kai kurių kompetencijų ugdymas yra paliktas šeimai. Mokytojai nėra pasiruošę ugdyti kūrybiškumo, savęs pažinimo, įtakos žmonėms darymo, kas svarbu verslui“, - sakė Neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija“ prezidentas Valdas Jankauskas.
Jo įsitikinimu, nuo šių gebėjimų dažnai priklauso žmogaus sėkmė ir pasisekimas.
Panašus tyrimas buvo atliktas prieš 5 metus. Tyrėjai pastebėjo pažangą – tuomet mokytojai dar klausė, kas yra tos kompetencijos, šiandien daugelis tėvų, jaunuolių, mokytojų žino, kas tai.
„Mokytojams primenu, kad laimingas žmogus nebūtinai daug žinantis žmogus. Kartais mūsų mokiniai panašūs į kietąjį diską – daug žino ir nežino, ką su tuo daryti. Siūlau daugiau dėmesio pamokoje skirti minėtų kompetencijų ugdymui“, - ragino V. Jankauskas.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus įsitikinimu, jei mokinys turi problemų šeimoje, su savo vaikinu ar mergina, žinių jam tikrai neįkalsi. „Reikia išmokti padėti vaikui, kaip susidoroti su tuo, daugiau žiūrėti į žmogų“, - sakė V. Jankauskas.
Jo įsitikinimu, mokytojai stengiasi keistis, atliktas tyrimai tai įrodo.
Kita problema – vos trečdalis Lietuvos mokytojų yra motyvuoti atlikti savo darbą. „Kaip gali žmogus motyvuoti kitus, jei pats nenori daryti to, ką daro? Tai neįmanoma. Apskritai iškyla mokytojo pašaukimo klausimas, kas nedžiugina“, - apgailestavo Neformaliojo švietimo asociacijos prezidentas.
Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo mokykloje tyrimas penktadienį pristatytas Vilniuje, konferencijoje „Gyvenimo įgūdžių ugdymo kokybė – kodas į pilietinę visuomenę“.
Ją organizuoja Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.
