Po Konstitucinio teismo išvadų ministras sakė drąsiai galėsiantis Seime pristatyti Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, nes esą neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
V. Andriukaitis ir toliau sieks reglamentuoti sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymo tinklą, jų darbo tvarką. Be to, ketina užtikrinti, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis priklausytų nuo gyventojų pajamų.
Gydyklos bus ne bet kur
Konstitucinio teismo išvada, kad turi būti sudarytos ir organizacinės prielaidos sveikatos apsaugos sistemai funkcionuoti, pasak V. Andriukaičio, leis įvesti visų sveikatos priežiūros įstaigų, net ir vaistinių, išsidėstymą Lietuvoje pagal teritorinį principą.
„Buvo dedama daug pastangų, kad savivaldybėms neliktų teisės išdėstyti įstaigas tam tikru teritoriniu aspektu. Dabar Konstitucinis teismas vienareikšmiškai pasisakė, kad turi būti sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairių sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sistema, kad galėtų būti veiksmingai užtikrintas tų paslaugų prieinamumas žmonėms. Mano pastangos, kad savivaldybių gydytojai turėtų teisę rengti teritorinius planus, dabar bus lengviau įgyvendintos Seime“, - džiaugėsi ministras.
Anot V. Andriukaičio, šiandien yra tikras rinkos chaosas, kai vienoje vietoje susitelkia penkios ar septynios vaistinės, o kitur – nė vienos, arba vienuose miestuose pristeigta daug odontologijos kabinetų, o kituose žmonės priversti penkerius metus laukti eilėse dantų protezavimo.
Dabar norima savivaldybėms suteikti teisę nustatyti, kur ir kaip bus steigiamas medicinos verslas. V. Andriukaitis nesibaimina, kad tai gali pažeisti tam tikrus konkurencijos principus.
„Teismas labai aiškiai pasisakė, kad visuomenės sveikatos prioritetas yra konstitucinis imperatyvas, palyginti su konkurencijos ar kitais įstatymais“, - teigė ministras.
Politikas žadėjo, kad bus planuojamas ir sveikatos, farmacijos specialistų rengimas, prognozuojant jų poreikį ateityje ir skiriant jų paruošimui būtinas valstybės lėšas.
Reguliuos medikų veiklą
V. Andriukaitis sieks, kad būtų reguliuojama ne tik tai, kur steigsis medicinos įstaigos, bet ir jų veikla, nepriklausomai nuo to, ar jos bus privačios, ar valstybinės.
„Valstybė privalo reglamentuoti gydymo įstaigų veiklą, užtikrinti jų darbo kokybę ir tinklo išsidėstymo tolygumą. Valstybinis reguliavimas turi apimti visus kriterijus. Ši žinia daug kam turbūt bus netikėta, bet manęs ji nešokiravo“, - teigė ministras.
Pagalbai – valstybės pinigai
Ministras žadėjo ir užtikrinti, kad piliečiams medicinos pagalba turi būti nemokama.
Anot V. Andriukaičio, nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose garantija įtvirtinta Konstitucijoje. Ši garantija įpareigoja valstybę ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti pagalbos tiekimo išlaidas.
Todėl, kaip sakė politikas, nemokamai medicinos pagalbai bus skirtas biudžetinis finansasvimas iš bendrųjų valstybės asignavimų.
Draudimas pagal pajamas
Komentuodamas Konstitucinio teismo nutarimą dėl privalomojo sveikatos draudimo, ministras sakė, kad jis turi būti visuotinis, o įmokos siejamos su gyventojų pajamomis.
Taip pat, anot V. Andriukaičio, jokiu būdu negali būti suplakta tai, kas finansuojama nemokamos medicinos pagalbos iš biudžetinių asignavimų su tuo, ką žmogus privalo gauti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis garantuojamos paslaugų apimtys turi būti aprašytos įstatymo.
Tiesa, kadangi biudžetas nėra beribis, Lietuvoje, pasak ministro, gali egzistuoti ir kitos finansavimo formos, kurios užtikrintų piliečiams jų poreikį į aukštesnę sveikatos priežiūrą.
„Tokiu atveju galima įvesti papildomą draudimą, arba tiesioginius mokėjimus, bet tai taip pat turi būti tiksliai reglamentuota įstatymu“, - aiškino V. Andriukaitis.
Jeigu žmogus apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, jis galės nemokamas paslaugas gauti ne bet kur, o tik tose gydymo įstaigose, kurios sudariusios sutartį su draudimu.
Pirmenybė – valstybinėms įstaigoms
V.Andriukaitis teigė, kad nemokama pagalba valstybinėse įstaigose turi būti finansuojama iš biudžeto. Jeigu tokių įstaigų nepakanka, finansavimas gali būti nukreiptas į privatų sektorių.
Dabar valstybės lėšos prioritetine tvarka bus skiriamos valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Tokio lengvo, chaotiško pinigų perskirstymo ir tokios šešėlinės sistemos, kuri egzistuoja sveikatos apsaugos sektoriuje nebebus. Eisime kryptimi, kad atsirastų reguliavimas, auditas, ataskaitos, atsiskaitymas už privalomąjį sveikatos draudimo fondą, nepriklausomai nuo to, kokiam mieste registruota“, - žadėjo V. Andriukaitis.
Nori mažinti eiles
V. Andriukaitis po vienos-dviejų savaičių ketina Seimui pateikti Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurių neskubėjo teikti, kol Konstitucinis teismas nebuvo pristatęs savo išvadų.
„Pateiksime ir daugiau pasiūlymų, kurie galėtų reglamentuoti eilių sumažinimo temas, diskutuosime, ar egzistuojanti siuntimų tvarka, kai žmonės, turintys akių, ausų problemų, pirmiausia turi patekti pas šeimos gydytoją, visuomenę tenkina. Manau, kad pirmiausia padarysime dėl to apklausą“, - žadėjo ministras.
