Laikinasis ŠU rektorius, profesorius dr. Donatas Jurgaitis tokias kalbas vadina laužtomis iš piršto.
D. Jurgaičio teigimu, studentų skaičius Šiaulių universitete dėl įvairių priežasčių dar gali mažėti, tačiau ši aukštoji mokykla tikrai neužvers durų.
- Iš kur pasklido kalbos apie gresiantį ŠU uždarymą arba jo sujungimą su kolegijomis? - portalas lrytas.lt paklausė universitetui laikinai vadovaujančio prof. D. Jurgaičio.
- Mes stovintys prie universiteto vairo apie tai nekalbam. Tokios kalbos - tai privati jas paleidusių žmonių nuomonė.
- Gal tokios kalbos turi kokį pagrindą?
- Kalbos apie universiteto sujungimą su kolegijomis - apskritai neturi pagrindo. Nėra jokio pagrindo ir kalboms apie universiteto uždarymą. Minčių yra, kad po Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų prie universitetų galėtų atsirasti universitetinių kolegijų.
- Būtų kuriamos naujos kolegijos?
- Galbūt naujų kolegijų prie universiteto šiais laikais neatsiras. Bet gali būti, kad kai kurios kolegijos panorės tapti universitetinėmis. Bet kuriuo atveju tokie procesai vyktų tik sutarus abiejų įstaigų akademinėms bendruomenėms.
- Kalbėdamas apie potencialią universitetinę kolegiją Jūs turite mintyje Šiaulių valstybinę kolegiją?
- Šiaulių valstybinė kolegija vargu ar panorės tapti universitetine kolegija, bet jei atsirastų toks abiejų mūsų akademinių bendruomenių noras, tai procesas būtų įmanomas.
- Kalbama, kad ŠU slegia didelės skolos.
- Skolų mes turime, tačiau jos nėra kritinės.
- Netrukus prasidės studentų priėmimas. Kokios prognozės?
- Išorinių požymių, kad stojančiųjų skaičius padidėtų, yra labai mažai. Perspektyva yra tokia, kad studentų skaičius Šiaulių universitete dar gali mažėti. Dabar turime per 5000 studentų. Kad studentų skaičius nemažėtų, plečiame magistrantūros, pokolegijines studijas, siūlome jungtines tarptautines studijų programas.
- Kaip keisis universitetas, jei studentų skaičius mažės?
- Tam mes ruošiamės jau dabar. Dėstytojų, administracijos, aptarnaujančio personalo skaičius yra optimizuojamas. Stengiamės veikti taip, kad šios vidinės pertvarkos būtų kuo mažiau skausmingos.
- Kaip tai daroma?
- Jei dėstytojai anksčiau turėdavo papildomą krūvį, tai dabar jo niekas nebeturi. Dalis dėstytojų sutinka dirbti nepilnu etatu, pakeisdami darbą studijose moksliniu darbu, dalyvavimu projektuose ir panašiai. Greitai persiorientuoti į paslaugų teikimą bei mokslinius užsakymus nepavyks, bet mes ta linkme dirbame. Be to, glaudiname ir aptarnaujantį personalą bei administraciją. Stengiamės sukurti tokią valdymo ir aptarnavimo struktūrą, kurioje būtų kuo mažiau darbuotojų.
- Tai reiškia, kad valdymo bei aptarnavimo sričių darbuotojai yra atleidžiami iš darbo?
- Kai darbuotojai išeina į pensiją ar darbą palieką dėl ligos bei kitų priežasčių, jų etatas naikinamas, o vykdytos funkcijos išdalijamos kitiems. Aišku, darbo krūvis liekantiems darbuotojams didėja. Bet išgyventi šiais laikais sunku visiems. Mes ruošiamės pesimistiniam variantui, bet ne viskas yra mūsų valioje. Dabar negalime pakeisti to, kas buvo blogai padaryta, tarkime, prieš penkerius metus.
- Ką turite omenyje taip sakydamas?
- Jei prieš penkerius metus katedros vedėjas nenumatė, kad tam dėstytojui nebebus tokio darbo krūvio, tai penkerių metų kadencijai išrinkto dėstytojo mes dabar negalime atleisti, nors ankstesnio studijų krūvio ir nebeliko. Mes tegalime apeliuoti tik į tokio dėstytojo geranoriškumą ir prašyti, kad jis sutiktų dirbti kitą darbą. Studijose nebėra tokio krūvio, koks buvo anksčiau, mažėja studentų.
- Kokios šio mažėjimo priežastys?
- Jos, sakyčiau, yra globalinės. Pirmiausia įtaką daro demografinė situacija. Be to, Lietuvoje studentai dažniausiai renkasi ne konkrečią studijų programą ar specialybę, o studijas sostinėje arba užsienyje. Be to, studentui labai svarbu, ar jis baigęs universitetą turėtų darbo. Mes labai dirbame su privačiomis struktūromis, pramonės, verslo atstovais, viešuoju sektoriumi - pasirašinėjame sutartis, tariamės dėl absolventų įdarbinimo, studentų praktikos atlikimo ir kitais klausimais. Daug studentų priimsime į tikslines studijas, kurias baigę jie tikrai gaus darbą. Su Švietimo ir mokslo ministerija šiemet sutarėme dėl 32 tikslinių studijų vietų. Prie šias studijas pasirinkusių specialistų rengimo finansiškai prisidės ir privačios firmos.
- Gal Šiaulių universiteto prestižą sumenkino ir neigiamas tarptautinis įvertinimas?
- Galiu pasakyti, kad tas vertinimas buvo atliktas nekokybiškai ir nekvalifikuotai. Keletas universitetų esame apskundę šias procedūras teismui. Lietuvos Edukologijos universitetas teismo procesą laimėjo. Mūsų universiteto skundas dar tebenagrinėjamas. Savaime suprantama, kai neteisėtais būdais universiteto veiklą per praėjusius šešerius metus bandoma įvertinti neigiamai, tai menkina mūsų prestižą ir gerą įvaizdį.
- Kiek Šiaulių universiteto absolventų randa darbą ir kiek jų kreipiasi į darbo biržą?
- Karjeros centro duomenimis, apie 60 procentų mūsų absolventų iškart susiranda darbą, ar baigdami studijas jau dirba. Kiti tęsia studijas magistrantūroje, o darbą suranda per 3-6 mėnesius. Pastaruoju metu universitetas ypač sustiprino bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, veikiančiais Šiaurės Lietuvos regione. Pavyzdžiui įmonė „Salda“ bendradarbiauja rengiant specialistus. „Teo“ ir kitos bendrovės mums „pasufleruoja“ ateities darbo rinkos tendencijas, nurodo kokių specialistų reikės. UAB „Baltic vairas“ ir kitos verslo įmonės universitetui per pastaruosius metus skyrė apie 200 tūkstančių litų tyrimams vykdyti.
