Savivaldybė nelaimės kaltininkų žada ieškoti padedama statybų inspektorių. Jei paaiškės, kad viešbučio savininkai (80 proc. akcijų valdo bendrovė „Ave Matrox“, likusi dalis priklauso architektui Gintautui Natkevičiui) viešbutį aptvėrė tinkamai, kaltas liks pats susižalojęs vyriškis. Už neaptvertą teritoriją gali būti skirta iki 2 tūkst. litų bauda.
Nors ant pastato tvoros kabo apsaugos bendrovės „Tigro šuolis“ logotipas, ši bendrovė viešbučio nebesaugo jau nuo rudens, mat sutartis su jo savininkais baigėsi ir nebuvo pratęsta.
Įvykusi nelaimė priminė, kad mieste yra daugybė apleistų pastatų vaiduoklių, kuriuose tyko pavojai.
Gyvena valkatų kaimynystėje
Kalnai šiukšlių, besimėtantys narkomanų panaudoti švirkštai ir nosį riečianti puvėsių smarvė – tokius vaizdus galima išvysti pačiame Kauno centre. Šalia mečetės, Ramybės parko pašonėje, stūksantis namas vaiduoklis jau ilgus metus bado akis ir yra tapęs gražiai sutvarkyto kvartalo piktžaizde.
Vietos gyventojai „Laikinajai sostinei“ piktinosi nuolatos kenčiantys nuo valkatų ir narkomanų kaimynystės.
Benamiai čia tempia šiukšlių konteineriuose rastas „gėrybes“, todėl aplinkui šmirinėja žiurkės. Atėjus karščiams ši kloaka neabejotinai taps infekcijų židiniu.
„Sutemus pro šį namą baisu net praeiti“, – guodėsi Totorių gatvės 9-ajame name gyvenantis Kęstutis Martynaitis. Kaunietis piktinosi, jog niekas nesirūpina valstybei priklausančio pastato apsauga.
„Pažiūrėkite, kaip namas atrodo – siena jau keliose vietose skilusi, bet kada gali griūti į gatvės pusę.
Šalia įsikūrusi mokykla, šia gatve kasdien vaikšto vaikai, važiuoja automobiliai. Tikriausiai laukiama, kol įvyks tragedija, tik tada bus imta ieškoti kaltųjų“, – piktinosi K.Martynaitis.
Galima rasti ir lavonų?
Vietos gyventojas įsitikinęs, kad šis pastatas – baisi gėda miestui.
„Kažką reikia daryti, namą būtina kuo greičiau nugriauti“, – K.Martynaičiui pritarė ir šalia gyvenanti Janina Aleksandravičienė.
Moteris spėjo, kad vandeniu apsemtuose namo vaiduoklio rūsiuose gali būti ir lavonų, čia gyvenimą baigusių benamių ar narkomanų, kurių niekas neieško.
Vietos gyventojai prisiminė ir 2008 metų sausio pabaigoje įvykusią tragediją – valkatų landynėje kilus gaisrui tuomet gyvas sudegė Somalio pilietis 42 metų Achmedas Hassanas Abdikarenas.
Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turėjęs pabėgėlis valkatavo, mėgdavo valgyti kavinėse bei restoranuose ir išeiti nesusimokėjęs. Dėl to jis ne kartą buvo patekęs į policijos areštinę.
Piktšašiu tapusio namo kaimynystėje gyvenantys žmonės kalbėjo, jog afrikiečio žūtis – ne pirmoji šiame name įvykusi tragedija. Esą čia pasitaikė ir mirtinų apsinuodijimo, ir kvaišalų perdozavimo atvejų.
Rūsius semdavo vanduo
Tarpukaryje statytas, o dabar pasibjaurėtinu tapęs namas buvo skirtas nuomai. Esą tai liudija tik senų žmonių prisiminimuose išlikęs jo suplanavimas – viena didelė virtuvė, siauri koridoriai ir nedideli, vieno dviejų kambarių butai.
Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, jame ir toliau gyveno žmonės.
„Kiek pamename, tas namas visą laiką buvo avarinės būklės. Jo rūsyje kaupėsi vanduo. Sunku pasakyti, ar kanalizacija buvo sprogusi, ar ten ėjo šaltinio gysla.
Dar sovietiniais metais šio namo gyventojai išsikėlė į jiems skirtus butus devynaukštyje“, – pasakojo kaimynai.
Išsikrausčius gyventojams, vandalai ėmė niokoti namą, išdaužė langus, išlupo duris.
1996-aisiais pastatas pagal panaudos sutartį buvo perduotas neatlygintinai naudotis Kauno Afganistano karo veteranų klubui.
Veteranai tvarkyti neįstengė
Tuomet veteranams vadovavęs Kauno politikas Rimantas Ruzas puoselėjo viltis sutvarkyti avarinės būklės namą ir sukurti vietą, kurioje galėtų rinktis buvę kariai. Šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Pastato remontui reikėjo nemažų pinigų, kurių „afganai“ neturėjo, o 2002-ųjų rudenį R.Ruzas tragiškai žuvo.
„Mūsų asociacija tokių pinigų neturėjo, iš savo kišenės sutvarkyti neišgalėjome, padėti mums niekas nenorėjo. Vieta gera, aplinka graži, tačiau šį namą sutvarkyti buvo ne mūsų jėgoms“, – apgailestavo Kauno Afganistano karo veteranų klubo vadovas Viačeslavas Afoninas.
1998 metų pabaigoje Kauno savivaldybė namą perdavė Valstybės turto fondui, o šių metų pradžioje buvo atiduotas ir ūkinis pastatas bei visa parengta dokumentacija – detalusis planas bei geodezinių matavimų duomenys.
Šalia namo suformuotas 0,0408 hektaro (4,08 aro) žemės sklypas, objektas įvertintas, rengiamasi jį privatizuoti.
Atbaidė prasta pastato būklė
Nuo valkatų kaimynystės kenčiantiems aplinkinių namų gyventojams kartą buvo sužibusi viltis – savivaldybė šį pastatą bandė įsiūlyti patalpų Kaune ieškojusiai Lietuvos krepšinio federacijai (LKF).
Valdininkai į Totorių gatvę nuvyko kartu su LKF prezidentu Arvydu Saboniu, tačiau šis namas jo nesudomino.
„Turėjome idėją paimti kurį nors iš miesto centre esančių apleistų pastatų vaiduoklių ir jį sutvarkyti.
Tačiau šio namo būklė pasirodė esanti tokia baisi, kad atsisakėme minties ką nors daryti. Atstatyti nėra ką, šis objektas reikalauja milžiniškų investicijų, mes tiesiog finansiškai negalėjome sau to leisti“, – sakė LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas.
Žinia, kad net A.Sabonis nesutiko pastato paimti už dyką, nuliūdino vietos gyventojus. „Galima tik pagalvoti, kaip seksis namą privatizuoti. Procesas truks ne vienerius metus“, – dūsavo kauniečiai.
Vaizdai piktina musulmonus
Griūvančio vaiduoklio kaimynystė piktina ne tik valdžia nusivylusius, jau negalinčius suskaičiuoti, kiek raštų į savivaldybę bei Turto fondą buvo siųsta, vietos gyventojus, bet ir šalia esančių vienintelių Kaune musulmonų maldos namų muftijų Romą Jakubauską. Atvykus svečiams iš gilias islamo tradicijas turinčių šalių, tenka raudonuoti dėl girtuokliaujančių landynės gyventojų.
„Nesuprantu, kodėl niekas nesiima jokių veiksmų.
Galėtų greičiau pakeisti pastato statusą, manau, nauji šeimininkai jį greitai sutvarkytų“, – sakė Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas, muftijus R.Jakubauskas.
Mečetės kaimynystėje gyvenantys kauniečiai pasakojo matę, kaip apžiūrėti mečetės atvykstantys svečiai ne kartą fotografavo valkatas ir jų buveinę.
„Žmonėms iš tokių šalių kaip Kuveitas ar Saudo Arabija girti „bomžai“, ko gero, yra kažkas daugiau nei egzotika“, – svarstė vietos gyventojas.
Nerimą kelia ir pedagogams
Toje pačioje Totorių gatvėje įsikūrusios Kauno A.Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius svarstė, kad nelaimė, kai griuvus namo sienai bus sužalotas žmogus, gali įvykti bet kada.
„Tiek metų namas stovi apleistas. Nesu statybininkas, tačiau akivaizdžiai matyti, kad byra plytos, skilusi siena.
Per dieną šia gatve į šalia esančius vaistų sandėlius važiuoja po 3–4 pakrautus vilkikus, tad vieną kartą sudrebėjęs namas gali griūti“, – baiminosi E.Griškevičius.
Gimnazijos direktorius stebėjosi, kodėl atsakingi savivaldybės valdininkai nesiima priemonių užkirsti kelio nelaimei. Kai pradėjo byrėti senamiestyje esančios buvusios Žydų ligoninės sienos, pastatas buvo uždengtas apsauginiu tinklu.
„Galima būtų šį pastatą apjuosti metaline juosta, sutvirtinti. Nemanau, kad čia reikėtų labai didelių investicijų“, – siūlė E.Griškevičius.
Kauno savivaldybė – bejėgė?
Nors Kauno savivaldybė turi ne tik teisę, bet ir pareigą priversti neprižiūrimo pastato savininkus sutvarkyti savo turtą taip, kad jis nekeltų pavojaus aplinkiniams, tačiau valdininkai iki šiol užmerkia akis prieš gėdos simboliu tapusį namą Totorių gatvėje.
Deklaruodami tariamą kovą su namais vaiduokliais, valdininkai nesugeba net įspėti Turto fondo vadovų, kad šie pasirūpintų jų valdomo namo apsauga – jį aptvertų, sutvirtintų, langus ir duris uždengtų grotomis.
„Savivaldybė neturi jokių svertų paveikti Turto fondą. Privačių pastatų savininkus savivaldybė gali spausti didindama jiems žemės nuomos ar nekilnojamo turto mokesčius“, – teisinosi administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Jis teigė esą, nesant pastatų priežiūrai skirtų lėšų, valstybės pareigūnų bausti nėra reikalo.
„Baudą galime skirti už tyčinę objekto nepriežiūrą, o jeigu valstybė tam neskiria pinigų, kam tuomet skirti baudą – prezidentei?
Baudos padėtų tada, jeigu iš valstybės biudžeto būtų skirta pinigų, o Turto fondas pastatų neprižiūrėtų. Tada jau grėstų ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė už tyčinį pareigų neatlikimą.
O kai biudžete nėra pinigų, tai nėra ir tos vadinamosios kaltės“, – aiškino D.Ratkelis.
Paveldo sargai nenuolaidžiaus
Vis labiau griūvantis pastatas patenka į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio reguliavimo sferą. Nors pats namas nėra paveldinė vertybė, tačiau jis stovi paveldo zonoje – Kauno naujamiestyje.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus, išgirdęs D. Ratkelio nuomonę, esą savivaldybė negali bausti pastatų neprižiūrinčio Turto fondo, tokią poziciją pavadino protu nesuvokiama.
„Tvarka yra tvarka ir jos privalu laikytis, nesvarbu, kad atstovaujate valstybės institucijai. Galite ir ministru būti, tačiau jeigu pažeisite kelių eismo taisykles, jus sustabdys policininkas ir skirs baudą.
Prieš įstatymus visi lygūs, teisės aktai galioja visiems“, – sakė S.Stoškus.
KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas pernai nubaudė Turto fondo direktorę Aureliją Jakaitienę už tai, kad Kauno senamiestyje privatizavimo laukiantis namas stovėjo apleistas.
„Turto fondo direktorei jau esu skyręs baudą ir vėl paskirsiu, jeigu reikės. Tada irgi buvo kalbėta, kad pinigų pastatų priežiūrai nėra, bet kai direktorė gavo baudą, kažkaip tų pinigų atsirado, pasamdė įmonę, ir pastatas buvo aptvertas, langai užkalti.
Mes iš Turto fondo nereikalaujame, kad jis namą atstatytų. Tegul pasistengia, kad plytos ant galvų vaikams nekristų“, – kalbėjo S.Stoškus.
Paveldosaugininkas teigė jau parengęs nurodymą Turto fondui sutvarkyti saugomoje teritorijoje – Kauno naujamiestyje esantį apleistą namą. „Namas turės būti nedelsiant aptvertas, užsandarintas taip, kad nekeltų grėsmės“, – sakė S.Stoškus.
Atsakomybę verčia veteranams
Pasidomėjus, kodėl griuvenos šeimininkas Turto fondas nedaro nieko, kad bent minimaliai sutvarkytų namą, paaiškėjo stulbinamos biurokratinio mąstymo vingrybės.
Turto valdymo skyriaus viršininkė Jolanta Poškutė pabrėžė, jog 1996 metais pastatas panaudos sutartimi buvo perduotas Kauno miesto Afganistano karo veteranų klubui.
„Panaudos gavėjo pareiga – išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas“, – teigė Turto valdymo skyriaus viršininkė.
Priminus, jog veteranai šio pastato atsisakė, gavo naujas patalpas, o pats namas dar 1998 metais buvo perduotas Turto fondui, sulaukta keisto atsakymo. Pasirodo, pats namas perduotas fondui, o jo patalpos – ne.
„1996 metų vasario 15 dieną negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartis Nr. 625/1 dėl patalpų Totorių g. 5, Kaune yra nenutraukta, galiojanti, patalpos Turto fondui neperduotos. Sutartis neterminuota – klubo veiklos laikotarpiui. Panaudos gavėjas minėtų patalpų nėra atsisakęs, nėra grąžinęs Turto fondui“, – aiškino Turto fondo atstovai.
Klubo vadovai priblokšti
Kauno miesto Afganistano karo veteranų klubui vadovaujantis V.Afoninas tik iš „Laikinosios sostinės“ sužinojo, kad Turto fondui oficialiai perleisto vaiduoklio patalpos vis dar tarsi priklauso klubui.
„Čia kažkokia nesąmonė. Juk rašėme prašymus tą sutartį nutraukti, iš savivaldybės gavome kitas patalpas. Dar patikrinau Registrų centre, ten buvo pasakyta, kad šis namas niekaip nėra siejamas su mūsų klubu“, – tikino V.Afoninas.
Jis sakė nesuvokiantis, kas tai – biurokratinis aplaidumas ar noras prisidengiant kažkada pasirašyta sutartimi visą atsakomybę už griūvantį namą suversti karo Afganistane veteranams.
Akivaizdus neūkiškumo pavyzdys
Gintautas Labanauskas
Kauno savivaldybės tarybos narys, Lietuvos respublikinės Afganistano karo veteranų organizacijos pirmininko pavaduotojas
„Esu nustebęs, jog Turto fondas ketina atsakingais už pavojų keliančio griuvėsio sutvarkymą paversti veteranus.
Įsivaizduoju, kad panaudos sutartis nutrūko pastatą perdavus Turto fondui. Ko gero, tai biurokratinis nesusikalbėjimas. Jeigu kokio nors popieriaus trūksta, klubo pirmininkas turės parašyti, kad atsisako patalpų. Vadovaujantis sveika logika aišku, jog šis turtas nereikalingas, antraip veteranai jo nebūtų atsisakę.
Užtikrinti, kad po pastatą niekas nelandžiotų, vaikai neišsisuktų kojų, veteranams per sunku, per didelė finansinė našta. Tai ne verslininkai, o socialiai jautriam visuomenės sluoksniui priklausantys žmonės, jiems patiems reikia paramos, o ne atlikti valstybės funkciją prižiūrint apleistą turtą, kuris jiems nereikalingas.
Pastatu privalo rūpintis Turto fondas, ne tik užtikrinti jo saugumą, bet ir pasistengti kuo greičiau parduoti. Tai akivaizdus neūkiškumo pavyzdys. Negalima pirštu rodyti ir sakyti, čia mūsų, o čia valstybės.“
Smukdo aplinkinių namų vertę
Saulius Umbrasas
Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Kauno biuro vadovas
„Ko gero, niekas nenorėtų įsigyti buto, kurio langai atsiveria tiesiai į benamių šiukšlyną. Šalia tokio namo surasti gyventoją ar įkelti įstaigą labai sunku net ir kainą sumažinus iki 30 procentų.
Bloga kaimynystė – tai pats didžiausias veiksnys, atbaidantis potencialius pirkėjus.
Pirkti blogoje kaimynystėje esantį objektą kartais ryžtamasi nebent tada, kai žinoma apie jį įsigijusio savininko planus pastatą rekonstruoti, sutvarkyti.“
Su Kauną bjaurojančiais pastatais kovojantys valdininkai prie sienos remia verslininkus, grasina jiems baudomis ir net turto paėmimu. Tačiau miesto vadovai, regis, nenori priversti Valstybės turto fondą sutvarkyti jam priklausančių namų.
Vienas akivaizdžiausių apsileidimo pavyzdžių – prestižinėje Kauno vietoje, šalia Ramybės parko esančioje Totorių gatvėje, stūksantis 5-uoju numeriu pažymėtas namas. Valkatų ir narkomanų lindyne virtęs avarinės būklės statinys bet kada gali griūti.
Nors pastatą dar 1998-aisiais miesto savivaldybė perdavė Turto fondui, šios valstybės institucijos atstovai tikina nesantys visateisiai jo šeimininkai – esą nėra nutraukta patalpų panaudos sutartis su Kauno Afganistano karo veteranų klubu. Klubo vadovai tikina patalpų seniai atsisakę.
Todėl atsakymo į klausimą, ar ilgai vaiduoklis šiurpins kauniečius, dėl biurokratinio nesusikalbėjimo dar teks palaukti.
