Seniai visiškai aišku, jog nepakeitus Konstitucijos Lietuvoje neįmanoma dviguba pilietybė, nes Konstitucinis teismas (KT) jau net tris kartus išaiškino, kad tai gali būti tik reta išimtis ir jokiais Seime priimtais įstatymais šios išvados nepavyks apeiti.
KT sprendimus galima kritikuoti, bet jie kaip kokia stichinė nelaimė – atšaukti neįmanoma. KT išaiškinimai, net jei jie ir atrodo neteisingi, laikomi Konstitucijos žodžiu, o dėl dvigubos pilietybės teismas pasisakė taip aiškiai, kad aiškiau ir būti negali.
KT savo sprendimų niekuomet neatšaukia. Nekeis ir nuostatos, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją. Kas dar čia gali būti neaišku?
Keisčiausia, kad net ir teisės mokslus baigę PLB atstovai atkakliai vis siūlo Seimui dar kartą bandyti įstatymu įteisinti dvigubą pilietybę, nors tai tolygu siūlymui nusivalyti į KT kojas tarsi į kokį skudurėlį.
Sunku įsivaizduoti, kad šie teisininkai drįstų siūlyti apeiti KT funkcijas atliekančio JAV aukščiausiojo teismo sprendimus. O Lietuvos KT jiems joks ne autoritetas.
Net jei Seimas pasiduotų PLB spaudimui ir dar kartą priimtų dvigubą pilietybę įteisinantį įstatymą, padariniai būtų nuliniai – KT vėl pripažintų jį antikonstituciniu.
Tuo būtų galima ir pasidžiaugti – vis dėlto Lietuva bent iš dalies teisinė valstybė. Visas Seimas išsirikiavęs gali nors galva į sieną daužyti, bet bejėgis pakeisti KT sprendimą.
Stebina, kad išeivijos teisininkai iki šiol to nesuprato. Galbūt jie tikisi, kad jei Seimas priimtų PLB peršamą įstatymą, susidarytų savotiška teisinė landa, kol KT pripažintų ją nekonstitucine, o per tą laiką dvigubos pilietybės pageidaujantys emigrantai spėtų susitvarkyti dokumentus.
Bet šiuo atveju ir toks triukas nepavyktų, nes, matyt, įpykintas nesiliaujančių mėginimų įteisinti dvigubą pilietybę Seime KT taip sudėliojo visus taškus, kad dar vienas bandymas būtų neteisėtas nuo pat įstatymo priėmimo momento – jei kas spėtų pasinaudoti tokia teisės norma, turėtų grąžinti Lietuvos pasą.
Tik vargu ar gera išeitis ir Seimo jau beveik palaimintas sumanymas kitąmet drauge su prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Ko gero, daugiau įžvalgumo parodė šiai idėjai pasipriešinę PLB atstovai. Galima drąsiai lažintis santykiu 10:1, kad referendume dvigubai pilietybei nebūtų pritarta.
Per prezidento rinkimus, ypač sujungus su referendumu, greičiausiai balsuotų kiek daugiau nei pusė rinkėjų.
Tačiau tik nepagydomas optimistas gali tikėti, kad kone 100 proc. prie balsavimo urnų atėjusių žmonių pasisakys už dvigubą pilietybę įteisinančią Konstitucijos pataisą, o to reikėtų, nes ji būtų priimta tik tuomet, jeigu jai pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Apklausos rodo, kad jau didesnė Lietuvos žmonių dalis pritaria dvigubai pilietybei, bet reikėtų, jog jie visi ateitų balsuoti, o taip tikrai nebus.
Tad referendumas gali pavykti tik tuomet, kai jau 9 iš 10 šalies piliečių bus karšti dvigubos pilietybės rėmėjai.
Toli tokie laikai. Dažnas lietuvis dar nesunkiai išvardys ne vieną priežastį, kodėl dviguba pilietybė nėra gerai.
Todėl verčiau politikai nežaistų savo žaidimų ir nerengtų referendumo, kuris pasmerktas nesėkmei, nes tai tik dar labiau supriešintų emigrantus su Lietuva.
Ką tuomet daryti? Ogi nieko – susitaikyti, kad dvigubos pilietybės Lietuvoje nėra ir nebus. Tai ne kliūtis mylėti tėvynę. Kas nori būti Lietuvos pilietis, gali apsieiti be kitos šalies pilietybės, o tie, kuriems ji būtina, gali likti tikri Lietuvos patriotai ir neturėdami jos paso.
