Gegužės 22 dieną Panevėžio bibliotekoje „Židinys“ atidaroma M. Matulos rankdarbių personalinė paroda. Joje – įvairūs pirmaklasio darbeliai – nuo įvairių siūtų žaislų iki megztuko penkiametei sesutei Augustei, šlepečių mamai ar kepuraitės katei.
Kaip portalas lrytas.lt sakė Mato mama Audronė Matulaitė-Zabėlienė, būdamas penkerių, berniukas labai įniko į kompiuterinius žaidimus. Norėdama sudominti sūnų kokia nors naudingesne veikla, panevėžietė kartu su juo užsuko į netoli namų, Parko gatvėje įsikūrusius Panevėžio moksleivių namus.
„Ėjom ieškoti būrelio – tačiau Mato nesudomino nei dainavimas, nei šokiai, nei piešimas ar lėktuvų konstravimas. Bet kai užėjom į žaislų gamybos būrelį, vaiką tiesiog užbūrė siuvimo mašinos, jų kleksėjimas“, – pasakojo A. Matulaitė-Zabėlienė.
Moka siūti ir taisyti
Pasak žaislų gamybos būrelio vadovės Virginijos Jakevičienės, ir anksčiau pasitaikydavo, kad šį būrelį lankydavo vienas kitas berniukas, nors dauguma čia susirenkančių – moksleivės. Tačiau nė vienas kitas berniukas taip ilgai kaip M. Matula gaminti žaislų nesimokė.
Dabar aštuonmetis – šio būrelio senbuvis, užsiėmimus lankantis beveik 3 metus. Pradžioje išmokęs įvairiausių dygsnių ir rankomis pasiuvęs 5 žaislus, dabar jaunasis siuvėjas ne tik sėkmingai siuva įvairių modelių siuvimo mašinomis, tačiau sugeba pats pataisyti įvairius jų gedimus, moka siuvimo mašinas tinkamai prižiūrėti – sutepa alyva, išvalo. Vienintelio būrelio vyruko pagalbos neretai prašo ir jį lankančios mergaitės.
Per tuos metus M. Matula išmoko neblogai siūti. Jis ne tik sugeba pagal brėžinius sukirpti ir pasiūti įvairius žaislus. Praėjusią žiemą berniukas pats sau pasisiuvo karnavalui reikalingą nykštuko kaukę, neseniai Motinos dienos proga mamai padovanojo savo pagamintas virtuvines pirštines su aplikacijomis ir išsiuvinėtu sveikinimu. Sesers Augustės gimtadienio proga Matas jai padovanojo ... pasiūtą iš įvairiaspalvių audinių tortą su rože ir žvakutėmis.
Megztinis – sesutei
Pasak M. Matulos mamos, maždaug tuo pačiu metu kaip siuvimas, sūnų sudomino ir mezgimas virbalais, nėrimas vąšeliu. Šių rankdarbių paslapčių berniuką pamokė vaikų darželio, kurį jis lankė prieš tapdamas moksleiviu, auklėtoja.
Išmokęs megzti, Matas 3 metais jaunesnei sesutei numezgė vilnonį megztinį, šaliką, o šeimos auginama katė laikinai tapo Raudonkepuraite, nes jai berniukas numezgė kepuraitę iš raudonos spalvos siūlų.
Jaunasis siuvėjas į žaislų gamybos būrelį eina 2 kartus per savaitę ir jame praleidžia po 3 valandas. Pasak berniuko mamos, didžiausia bausmė jam būtų neleisti siūti. O viena iš didžiausių pramogų pradinukui – apsilankymas audinių parduotuvėje. Jis ilgai čiupinėja audinius, galvoja, kaip galima būtų juos suderinti, ką pasiūti. Panevėžietė labai dėkinga būrelio vadovei V. Jakevičienei, moksleivius ne tik sudominančiai siuvimu, tačiau ir juos mokančiai, kaip derinti skirtingų faktūrų, spalvų audinius. Jau dabar Matas mamai pataria, ar gražiai atrodo vienas ar kitas jos pasirinktas rūbų derinys.
Nori užauginti gerą žmogų
A. Matulaitė-Zabielienė juokauja, kad galbūt pomėgį siuvimui sūnus paveldėjo iš jos šviesios atminties senelio, savamokslio kaimo siuvėjo, siuvusio net kostiumus, švarkus ir kepures. Tačiau dabar šeimoje siuvančių žmonių nėra, berniukas siuvimo mašiną buvo matęs tik pas kaimynystėje gyvenančią moterį.
Nors šeimos draugai, žinantys apie Mato pomėgį, prognozuoja, kad dar po kelių metų jo mamai nebereiks rūpintis garderobu, nes rūbus pasiūs sūnus, panevėžietė nedrįsta prognozuoti, ar jo pomėgis rankdarbiams išliks ilgam.
Pats Matas labiausiai norėtų siūti sukneles, ypač vestuvines, moterims. Jo mama nesureikšmina, kokią profesiją sūnus pasirinks. „Svarbiausia, kad užaugtų geras žmogus“, – įsitikinusi panevėžietė.
