Komisija pranešė, kad nėra pagrįstų duomenų, įrodančių tiesioginį ir akivaizdų V. Vasiliausko asmeninį suinteresuotumą advokatų kontoros „Raidla, Lejins&Norcous” veikla.
Tyrimo metu taip pat negauta konkrečių įrodymų, kad V. Vasiliauskas buvo nurodęs bankrutavusiam Ūkio bankui pirkti teisines paslaugas iš jo paties buvusios darbovietės – advokatų kontoros „Lawin“, rašoma pranešime.
Tačiau komisija Lietuvos banko vadovui rekomendavo vadovautis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostata, įpareigojančia priimant tarnybinius sprendimus elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog valstybės vardu yra sudaromos sutartys tik su geriausiais kandidatais ir pagal skaidrius, aiškius atrankos kriterijus.
„Visuomenei kilus abejonių dėl atskirų sutarčių skaidrumo, komisijos nuomone, būtina imtis teisinių ir administracinių priemonių vidinėms procedūroms suderinti ir atsakyti į konkrečius klausimus dėl atskirų asmenų, ypač bankroto administratorių pasirinkimo kriterijų, šių asmenų kvalifikacijos vertinimo, jų teikiamų paslaugų kokybės bei apmokėjimo už paslaugas“, - rašoma komisijos pranešime.
VTEK tyrimą dėl V. Vasiliausko pradėjo kovą. Tuomet viešumoje kilo diskusijų dėl pasirinkto Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko, žiniasklaidoje paskelbta, kad jis be konkurso samdo advokatų kontorą „Raidla, Lejins & Norcous“, kurioje jis pats anksčiau dirbo.
Pasak VTEK, V. Vasiliauskas nurodė, kad viešojoje erdvėje skleidžiama informacija, formuojanti nuostatą, esą jis galėjo būti veikiamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, todėl jis kreipimusi į etikos sargus siekė išsklaidyti tokias abejones.
