Pavyzdžiui, pažadėjai, kad iš šešėlio atsiras milijardas ar minimali alga pakils iki pusantro tūkstančio, bet neištesėjai? Ne bėda – čia pat reikia pažadėti dar skambiau.
Tokios auksinės taisyklės laikosi mūsų išrinktieji.
Liūdnojo veido vyriausiasis angelas sargas, vidaus reikalų ministras D. Barakauskas savo kryžiaus kelią pradėjo nuo pažado daugiau nei 10 procentų pakelti policininkams algą jau nuo šios gegužės pradžios.
Tačiau kiauromis sermėgomis virstančioms žalioms milinėms pavyko sukrapštyti vos porą varganų milijonų, kurie jau tikriausiai spėjo išgaruoti lyg lašas vandens Sacharos viduryje.
Dar nespėjus išsisklaidyti šios istorijos kartėliui ir žaliasermėgiams pažadėjus madų šou sostinės centre prieš aukštus svečius iš Europos, ministras tėškė kitą pažadą. Po Vyriausybės pasitarimo (kad atrodytų rimčiau) jis paskelbė, jog iki 2016 metų baigs statyti nacionalinį stadioną.
Tūkstantmečio statybos, į dangų įbestais griaučiais liudijančios valstybės gėdą, iki šiol nesugebėjo užbaigti nė vienas didžiavyris. Tačiau D. Barakauskas apie kovą su šiuo drakonu kalbėjo paprastai lyg patyręs iliuzionistas apie vaikišką triuką su degtukų dėžute.
Pasirodo, korupcijos ir netvarkos paminklui baigti reikės dar kokių 270 mln. litų. Iš kur? Europa duos! Ir tuomet nušvis saulė ne tik Lietuvos futbolui ar dainorėliams, bet ir savivaldybėms, ministerijoms, kurios čia – 30 tūkstančių vietų stadione – galės rengti savo valdiškas šventes. Toks, ministro įsivaizdavimu, turės būti tikras nacionalinis stadionas!
Bet jeigu 2016 metais tas stadionas ir toliau švytės tik savo griaučiais, bus aišku, ką siųsti į tų metų „Euroviziją” – pažadus giedantį D. Barakauską.
