Viena „Arvi“ grupei priklausančių įmonių „Marijampolės Arvi“ pretenduoja tapti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdytoja ir šiuo metu derasi su Ūkio ministerija dėl LEZ valdysiančios bendrovės steigimo sąlygų. „Arvi“ atstovai yra pareiškę, kad sutartis gali būti pasirašyta jau gegužę, numatoma, jog valstybės investicijos į LEZ infrastruktūrą siektų 37 mln. litų per trejus metus.
Ūkio ministerija BNS nurodė, kad informacija apie konkurso į Marijampolės LEZ valdytojus yra konfidenciali. Ministerija BNS nepateikė ir numatomos investicijų sumos, taip pat motyvuodama konfidencialumu.
„Šiuo metu vyksta derybos su tarptautinio konkurso dalyviu, pateikusiu pasiūlymą dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos geriausio verslo plano bei zonos statuto parengimo ir steigėjų grupės parinkimo, todėl informacija apie numatomas investicijas Marijampolės LEZ yra konfidenciali“, - nurodoma Ūkio ministerijos trečiadienį BNS pateiktame atsakyme.
Tačiau ši informacija viešai prieinama internete - ją yra paskelbę „Arvi“ atstovai. Grupei priklausančios viešosios įstaigos Baltijos agroverslo institutas vadovas Raimundas Lopata praėjusią savaitę vykusioje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų konferencijoje atvirai pasakojo apie „Marijampolės Arvi“ dalyvavimą konkurse ir šiuo metu vykstančias derybas su Ūkio ministerija.
„2013 metų kovą baigėsi Ūkio ministerijos skelbtas Marijampolės laisvosios ekonominės zonos operatoriaus konkursas. VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ prezidentas Raimundas Lopata informavo, kad „Marijampolės Arvi“ parengtas projektas pripažintas tinkamu ir šiuo metu vyksta derybos dėl LEZ valdymo bendrovės steigimo sąlygų. Gegužės pabaigoje sutartis gali būti pasirašyta“, - rašoma Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pranešime, kuris paskelbtas rūmų tinklapyje.
Pasak jo, Marijampolės LEZ užima 77,73 ha teritoriją, ji padalinta į 23 įvairaus dydžio sklypus, o infrastruktūrai įrengti reikės 37 mln. litų per trejus metus.
Tarptautinis konkursas į Marijampolės LEZ geriausiems verslo planams parengti bei steigėjų grupėms parinkti Ūkio ministerijos buvo paskelbtas dar praėjusių metų rugpjūtį.
„Konkurso laimėtojai privalės įsteigti LEZ valdymo bendroves, su kuriomis bus pasirašytos LEZ veikimo pagrindų sutartys 49 metams. LEZ valdymo bendrovės bus atsakingos už investuotojų pritraukimą, kurie zonoje steigs gamybos ar paslaugų įmones ir kurs naujas darbo vietas. LEZ valdymo bendrovė turės teisę investuotojui suteikti leidimą įmonių veiklai zonoje, pernuomoti LEZ žemę įmonėms, įregistruotoms šioje zonoje. Taip pat steigti aptarnavimo įmones, nustatyti žemės ir nekilnojamojo turtu subnuomos teikimo finansines sąlygas“, - nurodoma konkurso, kuris baigėsi šių metų kovą, aprašyme.
Tarptautinio konkurso Marijampolės laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti komisijos sudėtis yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Joje, be kitų, yra ir penki Ūkio ministerijos pareigūnai.
Etikos sargai gavo prašymų
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį gavo du prašymus ištirti ūkio ministrės Birutės Vėsaitės elgesį, kai į Kazachstaną ji skrido privačios bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu. „Arvi“ šiuo metu derasi su Ūkio ministerija dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties.
VTEK atstovas Tomas Čaplinskas BNS patvirtino, kad gauti Seimo narės Agnės Bilotaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus prašymai. Pasak jo, ar pradėti tyrimą, bus sprendžiama komisijos posėdyje gegužės 28 dieną.
„Nagrinėsime, ar tenkinti prašymą atlikti tyrimą ir priimti sprendimą“, - BNS sakė T. Čaplinskas. Pasak jo, jei komisija posėdyje nuspręs, kad tyrimas dėl B. Vėsaitės atitinka jos kompetenciją, jis oficialiai prasidės nuo antradienio.
A. Bilotaitė yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
Teigiama, kad B. Vėsaitė galėjo supainioti privačius ir viešuosius interesus, į Kazachstaną skrisdama privačiu „Arvi“ užsakytu lėktuvu. Ūkio ministerijos teigimu, bilietas ministrei į abi puses kainuos 2700 litų, nors, BNS žiniomis, tokios kelionės kaina žmogui gali siekti apie 13 tūkst. litų.
„Arvi“ vadovas Vidmantas Kučinskas LNK žinioms antradienį teigė, kad prašė ministrės susimokėti už skrydį ne visą kainą.
„Mes užsakėm ir pakvietėm ir paprašėm susimokėti tiek, kiek kainuotų, kaip pasakyti, lietuviškais... Nes būtų nesąžininga, aš galvoju, susimokėti tokia kaina. Jie gi ne verslininkai, kad susimokėtų tokią kainą“, - LNK žinioms sakė V. Kučinskas.
