Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas užvakar netikėtai pranešė, kad prieš penkerius metus įstrigusios stadiono Šeškinėje statybos turėtų būti atnaujintos, užtruktų iki 2016 metų ir kainuotų apie 270 mln. litų. Pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.
„Stadionas reikalingas ne vien futbolui. Juo galėtų naudotis visos ministerijos, visos savivaldybės nacionaliniams renginiams. Jis tiktų ir tai pačiai Dainų šventei, ir sporto varžyboms, ir kultūriniams renginiams”, – vardijo D. Barakauskas.
Prieš 26 metus ant Šeškinės kalvos pradėtos stadiono statybos buvo atnaujintos, kai sostinėje šeimininkavo Juozas Imbrasas. Tada šiam objektui negailėta pinigų, bet išpūstos sąskaitos sukėlė įtarimų.
Tuometei Vyriausybei nutarus užsukti finansavimo čiaupus, statybininkai pasitraukė, palikdami styroti ne tik šiurpą keliančius griaučius, bet ir glumindami tyrėjus: kur pradingo milijonai litų?
Valdžios užmojai stebina
Naujos valdžios užmojai, susiję su nacionaliniu stadionu, vertinami nevienareikšmiškai.
Sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis mano, kad netikslinga visą šalies sporto infrastruktūrai gerinti skirtą ES paramą skirti vienam stadionui.
Be to, per 80 federacijų vienijančios sąjungos vadovas abejoja, ar stadionas galės būti konkurencingas, ar jis atsipirks.
„Net Futbolo federacijai jame rengti varžybas būtų per brangu. Ji dabar už tarptautines rungtynes stadionams moka po 3 tūkst. litų, o varžyboms nacionaliniame stadione reikėtų skirti dešimt kartų daugiau”, – „Lietuvos ryto” televizijai dėstė R. Kveselaitis.
Ar verta investuoti į stadioną, kuris nevilioja net sportininkų, abejoja ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas socialdemokratas Juras Požela: „Surengti vieną Dainų šventę kartą per kelerius metus būtų gražu, tačiau ar tai verta tokių investicijų, kokios planuojamos?”
Arba dabar, arba niekada?
Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis viliasi, kad tokios skeptiškos nuotaikos nepaveiks Vilniaus valdžios ir Vyriausybės.
„Merdinčių statybų atnaujinimas būtų didžiulė dovana vilniečiams, prie pagrindinio stadiono šlietųsi dar bent trys mažesnės aikštės, skirtos ne tik futbolininkams, bet ir kitų sporto šakų atstovams, taip pat baseinas.
Stabdyti statybas būtų nedovanotina klaida. Jei mes su šiuo objektu nepateksime į traukinį, kuris pretenduotų į 2014–2020 metų ES paramą, niekada jo nepabaigsime”, – kalbėjo K. Rimšelis.
Rinksis iš dviejų variantų
Kad Vilniui būtina turėti nacionalinės reikšmės stadioną, įsitikinęs ir premjeras Algirdas Butkevičius. Bet, anot jo, nebūtinai ant Šeškinės kalvos.
Socialdemokratų lyderis vakar pareiškė, kad svarstomi du variantai dėl nacionalinio stadiono. Juo galėtų tapti ir rekonstruotas buvęs „Žalgirio” stadionas miesto centre, kuris šiuo metu perduotas Šiaulių bankui.
„Pateiktas pasiūlymas, ar galima jį rekonstruoti papildomai įrengus žiūrovų vietų, įrengus kitus stadionus šalia jaunimui treniruotis”, – Lietuvos radijui kalbėjo premjeras.
A. Butkevičius mano, kad reikėtų pasinaudoti galimybe ES lėšomis vieną kartą užbaigti nacionalinio stadiono statybą: „Tikrai negražu, kai valstybė neturi nacionalinio stadiono.
Manau, tai leistų išspręsti dažnai susidarančias problemas organizuojant Dainų šventes, kitus kultūrinius renginius.”
Galėtų būti du, bet kuklesni
Būsimasis nacionalinis stadionas turėtų priklausyti ir Vilniaus savivaldybei.
Bet jos vadovas Artūras Zuokas neskuba reikšti nuomonės, kuris variantas sostinei priimtinesnis.
Mero teigimu, iš savivaldybės, Vyriausybės ir Kūno kultūros ir sporto departamento atstovų sudaryta darbo grupė turi parengti siūlymus, kaip per trumpiausią laiką Vilniuje galėtų iškilti tarptautinius reikalavimus atitinkantis sporto objektas.
Anot A. Zuoko, tai gali būti ir stadionas Šeškinėje, bet jis turėtų būti kuklesnis: „Savivaldybės prašymu architektai jau pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima sutaupyti 100 mln. litų.”
Jeigu būtų nuspręsta pasirinkti kuklesnio stadiono variantą, kuriam baigti reikėtų maždaug 200 mln. litų, savivaldybė dar iki šių metų pabaigos tikisi suspėti baigti konkursą naujam projektui parengti.
Tada būtų galima teikti paraišką ES paramai.
A. Zuoko teigimu, sutaupytus pinigus būtų galima nukreipti į „Žalgirio” stadioną, kurį pritaikyti nacionalinėms reikmėms būtų paprasčiausias ir greičiausias variantas.
„Bet nereikia pamiršti, kad ant Šeškinės kalvos jau pradėtas projektas, į kurį investuota 110 mln. litų, ir palikti visko šitaip, kaip yra, negalima.
Manau, ateityje Vilnius gali turėti ir nacionalinį stadioną, didesnį nei „Žalgirio”, ir atskirą futbolo stadioną.
Tačiau sutinku su premjeru, kad reikia skaičiuoti pinigus ir atsižvelgti į prioritetus”, – kalbėjo sostinės vadovas.
