Ūkio ministrės kelionė, kurią dabar narsto visi po kaulelį, yra chrestomatinis pavyzdys. Žinoma, už eilinį skandalą Birutė Vėsaitė turi būti dėkinga premjerui. Juk jei ne jo atsakymas į konservatorių klausimą, kur jie slepia ministrę, greičiausiai niekas net nebūtų pagalvojęs aiškintis, kur yra ministrė ir kaip ji ten nuvyko.
Paanalizuokime pačio skrydžio anatomiją. Privatų aštuonvietį lėktuvą užsakė „Arvi“ kompanija. Niekas nesiginčija, kad toks skrydis patogesnis, greitesnis ir malonesnis. Tai yra lyg ir leidžiantis ministrui efektyviau vykdyti savo pareigas.
Tačiau yra keletas niuansų. Tokio skrydžio kaina yra apie 100 tūkstančių litų. Dalinti šitą sumą į aštuonias dalis nėra prasmės dėl dviejų priežasčių:
- pinigus sumokėjo „Arvi“ ir jie sprendžia, ką kviesti skristi kartu.
- nėra galimybės įsigyti tokį bilietą už realią skrydžio savikainą.
Vadinasi, „Arvi“ kaip lėktuvo šeimininkai galėjo nustatyti bet kokią kainą keleiviams – nuo 13000 litų iki 1 lito. Tai jų teisė. Pasak ūkio ministerijos, bilietai kainavo 2700 litų.
Kas ir kokiais kriterijais remdamasis nustatė tokią kainą? Arvi? Kelionių agentūra, per kurią vyksta ūkio ministerijos kelionių apmokėjimas? Bet nuo kada kelionių agentūros pardavinėja keliones verslininkų užsakytais lėktuvais? Aišku, kad agentūra šiuo atveju buvo tik tarpininkas, kuris išrašė sąskaitas. O tokia suma pasirinkta, kad tenkintų abi puses – ministerijai tai atitiktų įprastinio skrydžio iki Astanos kainą, o „Arvi“, kaip jie patys teigia – sumažintų skrydžio savikainą.
Situacija tampa slidi, nes apginti tokią sumą ministerijai darosi sudėtinga. „Arvi“ nėra kelionių organizatorius ir, kaip minėjau, galėjo lygiai taip pat sėkmingai nustatyti 1 litą arba 10 000 litų. Pirmuoju atveju, interesų konfliktas būtų akivaizdus, antruoju – būtų skandalas dėl valstybės pinigų švaistymo. Pasirinktas kompromisinis „protingos kainos“ variantas lyg ir suteikia ministrei skydą apsiginti nuo nemalonių etikos komisijos klausimų.
Bet yra dar vienas dalykas, nuo kurio apsiginti ministrei bus neįmanoma.
Juk suorganizavusi tokį skrydį „Arvi“ gavo sunkiai įkainojamą dalyką – dešimt valandų facetime su ministre. Dešimt valandų pokalbio akis į akį uždaroje aplinkoje prie šampano taurės. Kiekvieno verslininko svajonės išsipildymas. Ypač turint omenyje derybas dėl Marijampolės ekonominės zonos.
Ir svarstymai, kad „Arvi“ davė ministrei kyšį, nes skrydžio savikaina nuo sumokėtos kainos skiriasi beveik dešimt tūkstančių litų, nebetenka prasmės. Reikia klausti kitaip – kiek „Arvi“ būtų sumokėjusi už galimybę dešimt valandų niekieno netrukdomiems „apdirbti“ ministrę? Dešimt tūkstančių? Penkiasdešimt tūkstančių? Šimtą?
Beje, tie patys klausimai būtų skirti ir Vilniaus savivaldybei, kurios du tarnautojai tokiomis pačiomis sąlygomis atsidūrė „Arvi“ lėktuve ir taip pat pakišo savąsias ausis verslininkų kalboms.
Verslininkai sužaidė tobulai – ne tik gavo savąsias dešimt valandų, bet dar ir privertė ministeriją už jas susimokėti. Jeigu jau ir dabar nerimstančioji ūkio ministrė išlips sausa iš balos, tada jau tikrai nebeaišku, kas ir kokiais principais remdamasis valdo šitą valstybę.
