Zigmas Vaišvila: „D. Grybauskaitės ir B. Vėsaitės reikalų negalima tiesiogiai lyginti, nors B. Vėsaitės puolimas turi priežastinį ryšį dėl tolimesnio mūsų prezidentės likimo.
Po Seimo rinkimų pasikeitus valdančiajai koalicijai, prezidentei D. Grybauskaitei atsivėrė „antrasis“ frontas – vietoje bendrininkų konservatorių ir įvairių liberalų Vyriausybei vadovauja nauja koalicija, su kuria D. Grybauskaitės santykių gerais nepavadinsi. Pasitikti kitų metų Lietuvos prezidento rinkimus ir Europos prezidento „parinkimus“, įvyksiančius pusmečiu vėliau, neturint savų kadrų Vyriausybėje, rizikinga ir pavojinga. Lietuvoje finansus valdo Vyriausybė. Tikėtis Europos prezidento parinkimo, būnant eiline pralaimėjusia Lietuvos prezidento rinkimus piliete, galimybės mažėja. Todėl žūt būt ir kuo greičiau būtina grąžinti į valdžią A. Kubiliaus konservatorius su bendrininkais. Todėl visos priemonės geros, nes tikslas jas pateisina. D. Grybauskaitės tikslas, bet ne Lietuvos. Šioje vietoje takoskyra gili it bedugnė. Ir tai suvokiančiųjų sparčiai daugėja – net Generalinė prokuratūra buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui panaikino įtarimus.
Akivaizdi „Snoro“ afera lenda į paviršių, o naujoji Vyriausybė jos nedengs. Pavargęs ir pasimetęs D. Grybauskaitės rinkimų kampanijos sargas ir Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas (asmuo, pats pristatęs tautai šiuolaikinę gyvenseną be etikos ir moralės), net ir Rimos Kaziliūnenės patariamas, šios skylės nebeuždengs.
Neatsitiktinai su Lietuvos banku, slapta siūlančiu derybas, jau nesišneka buvę „Snoro“ banko savininkai, Londone jau du kartus laimėję teismus dėl prašymo juos išduoti Lietuvai. Šie du mūšiai Lietuvai jau kainavo 7 mln. Lt, tačiau Damoklo kardas pakibo virš galvos milijardais skaičiuojama grėsme. Sarmatos reikia turėti leisti „Snoro“ bankroto administratoriui išlaidauti tiek, kiek valstybė lėšų bendrai skiria prokuratūros, VSD, FNTT, STT ir valstybės kontrolės išlaikymui. Už tai, kad administratorius stebi, banko skolininkai grąžina kreditus? Labai prastas fonas galimai būsimai ES valdovei, dar prastesnis – valstybės vadovei, vaidinančiai principingą. Ar gali būti sveiku protu suvokiamas paaiškinimas tokiai mūsų prezidentės nuostatai viso to „nematyti“?
Panašu, kad artėja atpildo metas. O dar tautą prezidentė pasiuntė toli toli po jos ir jos bendrininkų konservatorių tautai pralaimėto referendumo dėl naujų AE statybų Lietuvoje. Beje, B. Vėsaitė vienintelė naujojoje Vyriausybėje viešai pasakė, kad reikia gerbti ir vykdyti Tautos valią, dėl ko iškart sulaukė prezidentės patyčios. Ponia prezidente, šiuo klausimu veidrodyje žvilgtelėkite į save.
Artėjame prie tiesos, surikiuotos konservatorių vadovybės ir D. Grybauskaitės valdymo metais, atskleidimo. Bent rimtos jos dalies. Net teismai ir prokurorai besąlygiškai nebeklauso - baigiama prisisotinti žandariško ir lozunginio viršininkavimo. Vadinti tai dalykiniu vadovavimu valstybei liežuvis nesiverčia. Kaip tarybiniais metais – viršininku gali būti bet kas, svarbu tik, kad besąlygiškai lojalus sistemai.
Kokia išeitis prezidentei? Tik viena – sugriauti valdančią koaliciją. Todėl nestebina pagarsinto eksteisėjų pokalbio reziumė – nesvarbu koks, bet kad tik greičiau būtų rezultatas Darbo partijos byloje.
Prezidentės nuoširdumu, bet ne eiliniu galimu kompromisu ar sandoriu, rūpinantis teisingumu Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje patikėsiu tik tada, kai išgirsiu tuometės finansų ministrės D. Grybauskaitės viešą paaiškinimą, kodėl ji išmetė iš darbo Kauno VMI viršininkę Virginiją Žuromskaitę, pabandžiusią išreikalauti iš „Jangilos“ nesumokėtus milijonus mokesčių.
Paskutinieji V. Uspaskicho vieši viražai panašūs į uvertiūrą naujai kuriamoje muilo operoje tautai. Turiu ir asmeninę patirtį ar nelaimę žinoti, kaip šios ministrės vadovaujama finansų ministerija patyliukais „nuleidinėjo“ dešimtis milijonų į latvišką „Parekss banką“ ir iššvaistė dešimtis milijonų bankrutuojančios AB „Oruva“ turto. Senokai prokuratūroje guli mano du prašymai dėl ikiteisminio tyrimo šiais klausimais.
Prezidentės gyvenimo šūkis, deja, yra melas. Tačiau kodėl Lietuva turi aklai sekti valstybės vadovę, gyvenančią beveik vien melu – nuo drastiškai slepiamos ir klastojamos biografijos, kurią be kliūčių įveikti galėjo tik specialią ir išskirtinę globą turintis asmuo, iki atviro ir primityvaus melo siekiant gauti tarptautinius apdovanojimus. Nežinau istorijoje precedento, kad Nepriklausomybės kovoje skirtingose barikadų pusėse buvęs asmuo taptų oponentų, laimėjusių mūšį, vėliava. Vėliava, kuri pergalę laimėjusiuosius beatodairiškai ir nemirksėdama, primityviai ir tiesmukai veda atgal, o minia klusniai žengia iš paskos. Visų diktatorių iškilimo ir kritimo kelias panašus. Klausimas tik vienas – kokią kainą mokės Lietuva?“
Kęstutis Masiulis: „Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės istoriją vertinu taip pat, kaip ir prezidentė. Ministrė padarė politinę klaidą, kuri kvepia politine korupcija. Todėl, mano nuomone, ji iš savo posto atstatydinta visiškai pelnytai. Manyčiau, jog ministrės netekimas, yra menkas nuostolis Lietuvos politinei erdvei. Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie dėl mažesnių nuodėmių neteko posto.
Mano nuomone, B. Vėsaitė puikiai žinojo su kuo skrenda. Taip pat nemanau, kad jai nebuvo suprantama, kad po šito skrydžio gali kilti konfliktas. Vakar vienoje laidoje ji sakė, kad „gal man reikėjo atsiklausti Vyriausios tarnybinės etikos komisijos ar dar kažko?“. Manau, kad taip ji ir turėjo padaryti, tačiau nepadarė. Keisčiausia yra tai, kad ji nėra naujokė politikoje, ji daugybę tokių situacijų yra mačiusi pati, o čia ėmė ir suklydo pati.
Pati istorija nėra jokia pasaulio pabaiga, tačiau jos kontekstas nėra labai geras. Kada už skrydį, kuris kainuoja 13 tūkst. litų, sumokama 2,7 tūkst. litų – kyla klausimų. Nepamirškime to, kad tuo pačiu metu yra sprendžiamas ir milijoninės vertės projekto likimas, kuriame dalyvauja ta įmonė, kurios užsakytu lėktuvu būtent ir skrido ministrė.
Tokie dalykai yra netoleruotini. Prieš kelias dienas posėdžių salėje ironiškai klausiau: „tai ką mums, kitiems politikams, dabar daryti? Susirasti rėmėjus?“ Šis atvejis rodo, kad B. Vėsaitė į Kazachstaną nuskrido už šeštadalį kainos. Tai gal ir koks kitas politikas gali „rėmėjų padedamas“ nuskristi į kokią nors konferenciją Tailande?
Mes piktinamės, kai medikams keliones į renginius apmoka vaistų firmos. Taip galimai jiems yra atsilyginama už vienų ar kitų vaistų įpiršimą pacientams. Lygiai taip pat galime klausti: o už ką yra atsilyginama šiuo atveju? Juk ne dėl „gražių ministrės akių“ toks įmonės dosnumas?
Taip pat reikia nepamiršti to fakto, kaip ji elgėsi su buvusiu „Verslios Lietuvos“ vadovu Pauliumi Lukausku. Ši įmonė yra antra pasaulyje pagal veiklos rezultatyvumo vertinimus. Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, tai yra nuostabūs rezultatai. Tai kodėl reikėjo tą žmogų atleisti? Sako, kad jis susijęs su konservatorių partija. Tačiau tai yra visiškas melas, joks konservatorius jis nėra, niekada buvęs ir, matyt, nebus. Labai keistas B. Vėsaitės sprendimas P. Lukauską atleisti iš vadovo posto, tačiau tuo pat metu jam pasiūlyti šioje įmonėje užimti pavaduotojo pareigas.
Daug kartų, kada įvykdavo kokie nors nusižengimai, buvo mėginama sakyti, kad reikia sulaukti galutinio teismo sprendimo. Tačiau įsivaizduokime, kaip visa tai atrodytų ir vyktų. B. Vėsaitė toliau dirbtų, o tuo metu jos poelgį nagrinėtų VTEK. Jie priima sprendimą, o ministrė jį gali apskųsti teismui. Teismas priima sprendimą, o jei jis vėl nepatinka, tai jį vėl galima apskųsti. Taip skundžiant ir kadencija gali pasibaigti. Reikia prisiminti, kad politinė atsakomybė ir teisinė atsakomybė yra nevisai tapatūs dalykai. Politinė atsakomybė ir politinė etika yra daug paprastesnis dalykas, kuriame mes patys turime savo supratimą ir nuovoką. Ir čia mums nebūtina laukti VTEK sprendimų.
Šitą skandalingą įvykį galima palyginti su kadaise susisiekimo ministru dirbusio konservatoriaus Algio Žvaliausko bei buvusio ūkio ministro liberaldemokrato Eugenijaus Maldeikio istorijomis. Algis Žvaliauskas 1998 metais skrido tik pamedžioti į Švediją vyriausybiniu lėktuvu, iždui ta medžioklė kainavo 43 tūkst. litų, o pats ministras neteko posto. Karjeros atsisakyti teko ir E. Maldeikiui, kuris slapta keliavo į Maskvą ir buvo apgyvendintas prašmatniame viešbutyje už „Lietuvos dujų“ pirkimu suinteresuotų verslininkų pinigus.
Ūkio ministrės kaltinimai, kad neva konservatoriai dėl visko kalti, yra tik atsikalbinėjimas ir bandymas pasislėpti už kažkokių kitų problemų ar kitų žmonių. Klausiu: prie ko čia konservatoriai? Mes jai bilietą pirkome? Jėga įkišom ją į tą lėktuvą? Ar mes jai įpiršom tuos verslininkus?
Visi mes darome klaidų, tačiau retas politikas suklydęs pasako: taip, aš padariau klaidą ir man tai buvo pamoka.“
* * *
„Nuoga tiesa“ („Lietuvos ryto“ televizija), gegužės 28 d. 21 val. 45 min.
