„Į Lietuvos Vyriausybės programą įtrauktas klausimas dėl okupacijos žalos atlyginimo. Negalima pamiršti, kad per referendumą už tai pasisakė absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma ir Lietuvoje šiuo klausimu galioja įstatymas. Todėl žalos atlyginimo klausimas yra ir išlieka dvišalėje darbotvarkėje“, - interviu Rusijos naujienų agentūrai Interfax sakė R. Norkus.
Jis pabrėžė, kad okupacijos žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas tik derybų keliu.
„Lietuvos Vyriausybės programoje nustatyta, kad žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas su Rusija derybų keliu ieškant priimtinų sprendimų. Todėl aš įsitikinęs, kad dialogas yra vienintelis įvairių dvišalių klausimų sprendimo būdas, įskaitant ir klausimus, susijusius su skausminga istorine praeitimi“, - teigė diplomatas.
Balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.
Sovietinės okupacijos metu diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. žmonių, gyvybės neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
Prisidės, sprendžiant bevizio režimo klausimą Lietuva pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai prisidės sprendžiant bevizio režimo tarp ES ir Rusijos klausimą. Tai sako Lietuvos ambasadorius Maskvoje R. Norkus. Tokią poziciją Lietuvos diplomatas išsakė interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, paklaustas, ar Vilnius yra už tai, kad Rusijos piliečiams būtų panaikintos vizos. „Pirmininkavimas ES antroje šių metų pusėje Lietuvai užkraus didžiulius įsipareigojimus. Pirmininkavimo ES esmė yra tarnavimas bendram visų Europos Sąjungos narių gėriui ir kompromiso paieška bet kokiu klausimu. Taigi, ir šiuo atžvilgiu Lietuva neabejotinai prisidės prie šio proceso“, - teigė R.Norkus. Pasak jo, įvedus bevizį režimą kils iššūkių Rusijos ir ES pasienyje. „Pirmiausia išaugs kertančiųjų sieną srautai. Norint valdyti šiuos srautus neabejotinai prireiks papildomų išteklių - žmogiškųjų ir finansinių. Pereinamuoju laikotarpiu gali iškilti problemų dėl to, kaip paisoma bevizio režimo reikalavimų, tokių kaip biometrinių pasų turėjimas ar kelionės trukmė“, - dėstė ambasadorius. Maskva siekia, kad ES kaip įmanoma greičiau panaikintų vizas Rusijos piliečiams. Baltijos šalys bevizio režimo perspektyvą vertina atsargiai.
