Tai bando padaryti Seimo maldininkų vadas ir uolus kovotojas už smurtą šeimoje bei kitas tradicines vertybes E. Vareikis.
Kaip susivokti tuose jausmuose, kurie užvaldė daugelį po to, kai „už tradicinį pareigų pasiskirstymą šeimoje” agitavęs konservatorius žodžius pagrindė veiksmu – girtas šeimos židinyje primušė žmoną?
Loginė ir emocinė painiava po apsilankymu psichiatrijos ligoninėje pasibaigusio nuotykio ne tik nesibaigė, bet darėsi vis sudėtingesnė. Lyg ir atrodė, kad ponui būtų buvę ne pro šalį tik mandatą padėti, o jis save nubaudė dar žiauriau – sustabdė narystę partijoje.
Lyg ir atrodė, kad girtam mušti žmoną (moterį!) – dugnas, kurį galima pasiekti tik po ilgo proceso. Bet pats herojus į tai siūlė žiūrėti kitu žvilgsniu – tai esą gera medicininė pamoka, kad negalima rizikuoti ir imti į burną ko nors stipresnio už kavą, jei ilgai negėrei, – neva net trejus metus.
Nenuostabu, kad visa šia sumaištimi užsikrėtė ne tik daugelis piliečių ar politikų, bet ir šalti teisingumo tarnai.
Vakar prieš Seimo posėdį lyg ir buvo aišku, kad į jį ateis generalinis prokuroras D.V alys ir paprašys panaikinti E. Vareikio neliečiamybę. Bet parlamento seniūnų sueigoje Seimo vicepirmininkas V. Gapšys miglotai pranešė, esą ir E. Vareikiui, ir pačiam D.Valiui „tinka”, kad procedūra įvyktų tik po dviejų savaičių.
Kiti politikai nieko nesuprasdami pagūžčiojo pečiais, bet sutiko. Kaip „darbiečiu” V. Gapšiu, itin artimu prokurorams, netikėsi?
Tiesa, po to prokuratūra staiga paneigė, kad D.Valiui viskas „tinka”, ir pranešė, jog jis gali ateiti dabar. Dar vėliau ta pati prokuratūra pareiškė, jog įvyko nesusipratimas ir D. Valiui vis dėlto viskas „tinka”.
Sunku net įsivaizduoti, kokios painiavos tikėtis po dviejų savaičių.
