Ryškūs vasariški drabužiai ir puokštė bijūnų rankoje 24 metų Eglei Kusaitei nepadėjo paslėpti nerimo prieš teismo nuosprendį.
Lydima ištikimos gerbėjos buvusios disidentės Nijolės Sadūnaitės, kaltinamoji į teismo salę žengė nuleidusi akis ir nesidairydama nei į pulką žurnalistų, nei į dar didesnį būrį savo rėmėjų.
Palaikyti kaltinamosios prigužėjo pilna didžiausia teismo salė. Rėmėjų gretose – kunigai Alfonsas Svarinskas ir Robertas Grigas, Seimo narys Naglis Puteikis.
Kol į salę atėjo teisėjų kolegija, N.Sadūnaitė iš lapo skaitė, ką apie E.Kusaitę rašė jos gerbėjams nepatinkantys žurnalistai.
„Melo kojos trumpos, tiesa nugalės”, – šūktelėjo moteris.
Metai virto mėnesiais
Tačiau po kelių minučių tos kalbos visiškai neberūpėjo nei E.Kusaitei, nei jos rėmėjams.
Žiūrovų pilna salė akimirką nuščiuvo, kai teisėja Virginija Švedienė ištarė skaičių „dešimt”.
Tiek metų nelaisvės E.Kusaitei buvo pasiūlęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.
Bet teisėjų kolegija nusprendė, kad klaipėdietei užteks 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Mergina atsikvėpė ir nusišypsojo išgirdusi, kad iš teismo salės galės keliauti namo.
Teismas paskelbė, kad laisvės atėmimo bausmę ji jau yra atlikusi, nes tiek laiko praleido už grotų ikiteisminio tyrimo metu.
Trijų teisėjų kolegija E.Kusaitę pripažino kalta tik dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą, tačiau išteisino dėl kaltinimų kuriant organizuotą grupę. Tyrimo metu ji buvo prisipažinusi, kad vykti į Rusiją ir ten susisprogdinti siūlė ir dviem savo draugėms.
„Nuosprendis negali būti grindžiamas vien prisipažinimu, jei to nepatvirtina kiti faktiniai įrodymai”, – pabrėžė teismas.
Išgelbėjo jaunas amžius
Teismas atsižvelgė į tai, kad surengti teroro aktą planavusi E.Kusaitė buvo labai jauna, o medicinos ekspertai nustatė, kad jos intelekto lygis žemas. Iki šio nusikaltimo klaipėdietė nebuvo nei teista, nei bausta.
„Jos veiksmams įtakos turėjo socialinė aplinka ir gyvenimo patirties stoka.
Griežtesnė bausmė prieštarautų teisingumo principams”, – nuosprendžio motyvus aiškino teisėja V.Švedienė.
Po nuosprendžio – tyla
Nuosprendį išgirdusi E.Kusaitė išlėkė iš teismo salės ir aplenkusi visus teisėjus pasileido laiptais žemyn. Artimieji vėliau ją surado teismo kavinėje.
Kalbinama E.Kusaitė nepratarė nė žodžio. Lyg asmens sargybiniai prie merginos sustoję du gerbėjai fotografavo ją bandančius pakalbinti žurnalistus ir įrašinėjo jų klausimus.
Bendrauti atsisakė ir klaipėdietės motina Virginija Kusienė, ir teta Irena Jeleniauskaitė. Jos neturėjo ką pasakyti net gausiam būriui palaikytojų, mat dalis garbaus amžiaus žiūrovų net nesuprato, ar E.Kusaitė nuteista, ar išteisinta.
„Tai džiaugiatės ar ne?” – net į tokį klausimą atsakymo nerado V.Kusienė.
Kalbomis užsidirbo baudų
E.Kusaitės šeima tylos siena atsitvėrė po to, kai prokuroras pasiūlė ją įkalinti 10 metų.
„Kiekvieną kartą, kai tik Eglė ką nors pasako apie prokurorus, jai iškeliama byla, todėl daugiau nieko nekalbės”, – atrėžė E.Kusaitės asmens sargybiniu tapęs gerbėjas.
Kol buvo nagrinėjama byla dėl terorizmo, už grasinimą ir įžeidinėjimus prokurorams E.Kusaitei buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos, o bendra paskirta bauda – 9750 litų.
Vietoj studijų – teismai
E.Kusaitė buvo prabilusi tik gegužės pradžioje, kai Apygardos teisme jai buvo suteiktas paskutinis žodis. Tuomet ji taip pat dėl visko kaltino pareigūnus.
„Metai nuo paauglystės iki dabar yra išbraukti iš mano gyvenimo. Aš buvau atskirta nuo mamos. Galėčiau dabar baigti studijas, tačiau esu priversta aiškintis teismuose”, – kalbėjo E.Kusaitė.
Nors tyrimo pradžioje ji ne kartą prisipažino planavusi susisprogdinti Rusijoje, vėliau teisme viską pradėjo neigti: „Prašau VSD ir prokuratūros sukurtą versiją laikyti išgalvota, prašau nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir mane išteisinti.”
Dar nežinojo, ar skųs
Pirmosios už rengimąsi teroro aktui nuteistos lietuvės advokatas Kęstutis Stungys teigė turėjęs vilčių, kad mergina bus išteisinta.
Ar skųs šį teismo nuosprendį, gynėjas žadėjo nuspręsti pabendravęs su nuteistąja.
Kol kas neaišku, ar į aukštesnės instancijos teismą kreipsis ir prokuratūra.
M.Dūda teigė, kad tai nuspręs tiktai susipažinęs su visu teismo nuosprendžiu ir jo motyvais.
Savo planų neįgyvendino
Prokurorai ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai buvo surinkę daugybę informacijos apie E.Kusaitės planus susisprogdinti Rusijoje.
Saugumo agentai įrašinėjo jos pokalbius, tikrino laiškus, siųstus elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis.
Teismas nusprendė, kad skirti griežtos bausmės nėra už ką, nes teroro aktas taip ir nebuvo įvykdytas, žalos niekam nepadaryta.
Ruošėsi ir tekėti, ir mirti
Bylos duomenimis, teroro aktą klaipėdietė planavo kartu su Rusijoje gyvenančiais čečėnų tautybės broliu ir seserimi Aiša ir Apti Magmadovais.
Du jų broliai kovojo Čečėnijoje. Manoma, kad kovai jie įkvėpė ir E.Kusaitę, kuri musulmonais žavėjosi dar nuo vaikystės, kai susidraugavo su čečėnu bendramoksliu.
A.Magmadovas ją žadėjo nugabenti į Čečėniją, kur teroristinės organizacijos „Kavkaz Imarat” nariai klaipėdietę turėjo paruošti mirtininkės vaidmeniui.
Lietuvė buvo įspėta, kad norėdama įsilieti į kovotojų gretas pirmiausia turės ištekėti už musulmono, kuris gali būti tamsiaodis.
Motinai – liūdna žinia
2009 metų rudenį prieš kelionę į Maskvą E.Kusaitė užtikrino Magmadovus, kad jų pavardės ir adreso neišduos net savo motinai.
Išvykdama į Maskvą klaipėdietė motinai paliko raštelį su adresu ir pavardėmis žmonių, pas kuriuos planuoja apsistoti. Jie buvo išgalvoti.
Bendraudama su viena įslaptinta liudytoja E.Kusaitė prasitarė, kad apie ketinimą susisprogdinti motinai praneš paskutinę minutę: „Mamai pranešiu jau prieš pat tai, kai niekas man nebegalės sutrukdyti.”
Vienoje žinutėje draugams lietuvė parašė: „Kalėjimo bijau labiau negu to. To aš visai nebijau.”
Bet klaipėdietė į Maskvą taip ir nenuvyko – ji buvo sulaikyta 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje.
