Ne tik N. Venckienė, bet ir tiesa šioje istorijoje vis dar neatrasta. Ir visgi neabejoju, kad šio sujudimo priežastys ilgainiui išaiškės. Tačiau ne paslaptis Garliavoje ar S. Daukanto aikštėje besibūriavusių žmonių motyvas. Žmonės tiesiog visur ir visada nori teisingumo. Aišku, teisingumo vardan žmonėmis galima lengvai manipuliuoti. Tačiau net ir galimai melaginga painiava nesumenkina iš kiekvieno žmogaus sąžinės kylančio teisingumo troškimo. Žmogaus prigimtis šaukiasi taip pat ir žmogiško bendrumo. Bendrumo išgyvenimas žadina prigimties sklaidą. Vienatvė gi kankina sunykimu. Ar gi ne gera susitelkti teisingo bendrumo vardan? Tai – didelė galia. O būti ir jaustis vieninga galia yra tikrai gera. Ar ne dėl to paties gėrio į svetur gyventi išvykę tautiečiai spėriai telkiasi į tautinius sambūrius? Būti savimi yra gera ir teisinga; būti savų žmonių bendruomenėje yra gera ir tvaru. Todėl, jei nori išbūti lietuviu, ir telkiesi apie Tėvynę. Juk būti lietuviu ir reiškia puoselėti ryšį su Lietuva ir tvirtinti savyje Lietuvą, t. y. lietuvybę. Ne tūla Venckienė, bet Lietuva ir sava lietuviškoji tapatybė yra didžioji vertybė anapus Tėvynės ribų gyvenantiems lietuviams.
Dariaus ir Girėno skrydis iš Amerikos į Lietuvą buvo ne tik drąsus, bet ir simboliškas ir kartu didžiai įkvepiantis lietuvybės įvertinimas. Kyla klausimas: ar mūsų dienomis pakankamai įvertiname šį pamatą ir lietuvių bendrabūvio vertybę? Ar Lietuva yra mūsų sielų judėjimo kryptis?
Visai neseniai sujudimų dėl moteriškų nenuoramų triukšmingoje maišalynėje Lietuvos Seimas, LR Užsienio reikalų ministerijos rūpesčiu, paskelbė Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą sukaktį (liepos 17 d.) Pasaulio lietuvių vienybės diena.
Ir, visgi, ką reiškia „atmintina“ diena? Pamenu sovietmečio kalendoriuje vis „atmindavome“ šachtininkus, milicininkus ir kitų profesijų žmones. Ir dabar yra švenčiamos profesinės šventės tik jau ne nacionaliniu mastu. Nacionaliniu mastu minime valstybės istoriją nulėmusias datas. Bet kaip minėti ar atminti aktualią raišką - Tautos vienybę?
Ar tai reiškia, kad turime atminti, kad jau esame vieningi? Ar tiesiog minėdami vienybę skatintume siekti Tautos vienybės idealo? Štai čia ir parodo ragus, atrodo, amžinai lietuvių sprendžiama problema: ar mes lietuviai esame vieningi ar ne? Atsakymą gi siūlo pati Konstitucija: esame valstybę sukūrusi Tauta, todėl de jure esame vieningi. O de facto vienybę su savo tapatybe ir su Lietuva patiriame tada, kada gerbiame ir puoselėjame patį mūsų vienybės pagrindą – lietuvybę. Žinia, tūlas Tėvynės ilgesio graužiamas emigrantas daug intensyviau išgyvena „lietuvybės“ vertę. Svetimoje šalyje suvoki, kad brangu yra ne tai, ką gali įsigyti ar kuo gali pasitenkinti. Brangiausia yra tai, kuo esi, t. y. tavo nekintamas gyvenimo pagrindas – tavoji tapatybė. Štai šis dvasinis judėjimas tapatybės link ir įkvėpė Darių ir Girėną atlikti matomą žygdarbį Tėvynės link.
Vienybė yra ne tik toje pačioje teritorijoje būnančių ir viena kalba bendraujančių žmonių susibuvimo faktas. Vienybė yra visada dvasinis žygdarbis. Nes vienybė pirmiausiai yra sąmoningas ir kryptingas tvirtinimasis savastingame bendrume. Dariaus ir Girėno žygdarbis ir yra šio tvirtinimosi savo Tautoje ir savo lietuvybėje simbolis.
Mums reikėjo daugiau nei 20 metų, kad suprastume, jog tauta ir jos vienybė yra sąmoningai kuriamas dvasinis įvykis.
Valstybės dienos proga jau susiklostė tradicija giedoti valstybės himną. Tikiuosi, kad susiklostys ir lietuvybę visame pasaulyje liepos 17 d.tvirtinančios šventiškos tradicijos. Prisiminkime neseniai Vilniuje Gedimino prospektu žygiuojančius ir savo vienybę švenčiančius lenkus. Žiūrėk, tuzinas lietuviškų alinių šv. Patriko dienos proga sukviečia lietuvaičius švęsti airių vienybės.
Gal mes triukšmingai nežygiuosime Niujorko gatvėmis, o paryžiečiai masiškai neatplūs į ambasadą išlenkti „bobelinės“ į Lietuvos sveikatą. Tačiau mes galime iškelti Europos didmiesčiuose Lietuvos didybės ir lietuvių kažkada sutelktų tautų vienybės simbolį – Lietuvos Vytį. Juk šiuolaikinė spalvotoji Europa jau atprato nuo tokių akį rėžiančių karingų simbolių. Ir jie neišvengiamai paklaus: iš kur šitie raiteliai?
Vienybė savastyje – Tautos vienybė yra galingas sveiko sambūvio įrankis. Beje, labai veiksmingai išgydantis nuo įvairiausio plauko „fenomenalių“ tautos jaudintojų.
