Šią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž. Plytnikas supainiojo interesus.
Šio pareigūno iniciatyva VPT yra oficialiai nusprendusi, kad Generalinė miškų urėdija, įsigydama 44 mln. litų kainavusią miškų gaisrų stebėjimo sistemą, pažeidė įstatymą – esą ta sistema niekam tikusi.
Tuo pat metu Ž. Plytnikas kovoja kitame fronte – su generalinio urėdo dukterimi.
Ši moteris, anksčiau dirbusi VPT direktoriaus pavaduotoja, yra padavusi buvusį viršininką į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes jis esą ją apšmeižė išsigalvojus nėštumą.
VTEK nusprendė, kad Ž. Plytnikas, aktyviai kovojantis abiejuose frontuose, naudodamasis tarnybine padėtimi galėjo keršyti tėvui už dukterį.
Bet įdomiausia šioje istorijoje – svarbiausios Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo viršininkės, prezidentės D. Grybauskaitės pozicija.
Šalies vadovė jau kitą dieną išsikvietė Ž. Plytniką ir savo patarėjų lūpomis pranešė, jog „labai rimtai ir labai griežtai” vertina šį atvejį. Tai ir buvo viskas.
Tiesa, dar pridurtas priesakas Viešųjų pirkimų tarnybai toliau šventai saugoti valstybės ir visų jos žmonių pinigus.
Akivaizdu, kad toks pabarimas tebuvo viešųjų ryšių akcija, skirta šalies vadovės „principingumui” parodyti. Ko gero, iš tiesų ji gina Ž. Plytniką ir tiki jo versija apie klano sąmokslą.
Tikrąją prezidentės bei jos komandos poziciją išduoda ir tai, kad patarėjai, kalbėdami apie VTEK nustatytą Ž. Plytniko interesų konfliktą, jį vis pavadindavo galimu.
Šios viešųjų ryšių akcijos prezidentė turėjo griebtis ir dėl to, jog tomis pačiomis dienomis pasirašė dekretą dėl ūkio ministrės socialdemokratės B. Vėsaitės atleidimo.
VTEK, į kurią dėl B. Vėsaitės skrydžio į Kazachstaną verslininkų nusamdytu lėktuvu kreipėsi pats premjeras A.Butkevičius, šią savaitę tik ėmėsi svarstyti šį klausimą.
Tačiau D. Grybauskaitė jau praėjusią savaitę buvo paskelbusi, jog ministrės veiksmuose „išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai”, ir ultimatyviai pareikalavo iš premjero nedelsiant ją atstatydinti.
Logiškai prieštaringas teiginys apie „atviros korupcijos požymius” tik dar labiau paryškina tai, kas buvo aišku, – griežtą prezidentės poziciją dėl B. Vėsaitės pirmiausia lėmė ne nuoširdus įsitikinimas ministrės kaltumu, o grynai politiniai sumetimai.
Pirmąjį atvirą karą dėl įtakos su A. Butkevičiumi po Seimo rinkimų pralaimėjusi D. Grybauskaitė, kovojanti su juo ir reitingų lentelėse, seniai ieškojo progos kuo skaudžiau įspirti ne tik premjerui, bet ir visiems socialdemokratams.
Patarėjų lūpomis mėgindama paaiškinti, kodėl iš karto puolė nukirsdinti B. Vėsaitės, o Ž. Plytniką tik pabarė, šalies vadovė pareiškė, jog politikams galioja daug aukštesni standartai nei valstybės tarnautojams.
Tai, jog tokie teiginiai kvepia demagogija, rodo ir ankstesnė pozicija dėl finansų viceministro A. Vitkausko, patekusio į nemenką skandalą.
Šį karjeros biurokratą, einantį aukščiausias politines pareigas, D. Grybauskaitė, regis, globoja asmeniškai.
Tuomet, kai paaiškėjo, jog teisėsauga oficialiai tiria, kodėl kaliniai remontavo viceministro motinos namo stogą, iš Prezidentūros dvelkė tyla.
Bet net po kirčio socialdemokratams ir A. Butkevičiui prezidentė dar negali triumfuoti.
Juk pagrindinė staigaus ministrės atsistatydinimo nelaukiant VTEK sprendimo priežastis – tai, jog tą patį žaidimą nusprendė sužaisti valdančiosios koalicijos partneriai „darbiečiai” ir „tvarkiečiai”.
Pastarųjų partijų lyderiai, pirmadienį susirinkę į politinės tarybos posėdį, kairiųjų lyderiui A. Butkevičiui neslėpė, kad nori ūkio ministrės galvos už praeities skriaudas.
Pavyzdžiui, „darbiečiai” priminė, jog socialdemokratai jų neremia juodosios buhalterijos byloje, o „tvarkiečių” vedlys europarlamentaras R. Paksas priekaištavo, kad koalicijos partneriai delsia jį grąžinti į didžiąją Lietuvos politiką.
Buvo tęsiamas puolimas ir kitomis kryptimis.
Antai „darbiečių” vadovybė šią savaitę pateikė kitokius nei socialdemokratai mokesčių pertvarkos projektus.
O „tvarkiečiai” per parlamento posėdį viešai tyčiojosi iš kairiųjų, kad jų frakcija Seime priešinosi skalūnų dujų paiešką laiminantiems įstatymams, kuriuos remia A. Butkevičius.
Jausdamos tokias nuotaikas ir matydamos bendrą vaizdą, socialdemokratų viršūnės nusprendė, jog B. Vėsaitei nebus įmanoma dirbti, o delsimas nebus naudingas nei jai, nei visai partijai.
Tiesa, sprendimas atstatydinti ūkio ministrę sukėlė nepasitenkinimo bangą Seimo socialdemokratų frakcijoje.
Tad premjeras, siekdamas greičiau numaldyti aistras ir apsidrausti nuo naujų netikėtumų, susijusių su tokiu politiškai jautriu postu, pasiūlė į jį karjeros tarnautoją E. Gustą.
Opozicija ir prezidentė turės dabar gerokai pasukti galvą, iš kurios pusės prikibti prie buvusio Vidaus reikalų ministerijos kanclerio.
Jei bus atrasta jo tikrų ar tariamų nuodėmių, galima neabejoti, jog tai lems pirmiausia kieno nors politiniai išskaičiavimai. Juk aukščiausius moralės standartus mūsų politikai dažniausiai prisimena tik tada, kai jiems to reikia.
