Jokūbas yra vienas iš tų galingų, jaunų protų, kurie perprato nulių ir vienetų pasaulį. Internetą jie suvokia kaip informacijos kosmosą, kuriame plaukioja milijardai galimybių. Galimybių užsidirbti, praturtėti, gauti informacijos, tobulėti, pasilinksminti, net nugvelbti gerų idėjų iš savo kompiuterių nesaugančių verslininkų.
Tame menkai kontroliuojamame pasaulyje programišiai klaidžioja vieniši arba gaujomis. Vieni savo veikla užsiima dėl idėjų ar net politinių įsitikimų, o kiti – dėl pinigų. Vieni į savo darbą žiūri labai rimtai, o kiti – įsilaužia į svetimus serverius tik dėl pramogos. Vieni savo sugebėjimus paverčia verslu, o kiti – valstybės ginklu.
Internete jau seniai žygiuoja skaitmeninės kariuomenės ir vyksta kovos tarp didžiųjų valstybių. Nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų bandymų įsilaužti į svarbių duomenų bazes. Todėl amerikiečiai internetą oficialiai įvardijo penktuoju mūšio lauku.
Šita nematoma tarptautinė įtampa pasiekė ir mūsų valstybę.
Atakos prieš protus liovėsi
Informacinę erdvę stebintys analitikai teigia, kad pastaruoju metu sumažėjo Rusijos informacinių atakų prieš Lietuvą.
Pavyzdžiui, jau kelerius metus buvo intensyviai siekiama paskleisti abejones apie tris svarbius Lietuvos istorijos etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, partizaninį karą ir pasipriešinimą okupacijai, o taip pat - apie 1991 metų sausio įvykius. Tačiau pastaruoju metu Lietuvos vardą pamiršo net didžiausi Kremliaus propagandos transliuotojai.
Ar tai reiškia, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms Lietuva nebeįdomi? Už mūsų šalies saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad šiuo metu pergrupuojamos protų inžinierių pajėgos. Dabar jie turi svarbesnių ir skubesnių darbų kitose šalyse. Kova dėl įtakos yra pasislinkusi į kitas teritorijas.
„Šiuo metu Vakarai stengiasi savo pusėn patraukti paribio valstybes. Pavyzdžiui, Ukrainą, Moldovą, Gruziją, net Baltarusiją. Tos šalys dar nėra visiškai priklausomos nuo Rusijos“, - dar prieš susitikimą su programišiumi aiškino analitikas, kuris rūpinasi Lietuvos saugumu.
Kol protų inžinieriai sprendžia problemas Vakarų pasaulio ir Rusijos paribio valstybėse, prieš Lietuvą metamos kitokios informacinio karo pajėgos – kibernetinės.
Atakuoja ir valstybės institucijas
Bandymai paveikti žmonių protus kainuoja daug laiko sąnaudų, daug pastangų ir daug pinigų. Juk norint prasimušti į Lietuvos žmonių galvas ir transformuoti jų tapatybę reikia atlikti daug uždavinių: perrašyti istorijos knygas, vadovėlius, papirkinėti profesorius, politikus, žurnalistus. Taip pat reikia pakirsti tautos pasitikėjimą savimi, šalies valdžia, kariuomene, žiniasklaida. Tuo pačiu - sumenkinti valstybės pasiekimus, išpūsti problemas, išniekinti Lietuvos istoriją.
„Tai yra brangu ir sudėtinga. Reikia ilgai ir kryptingai dirbti. Todėl dabar jie išbando kitokio pobūdžio atakas. Jos yra žymiai pigesnės ir paprastesnės“, - sakė informacinę erdvę stebintis Jokūbas.
Pastaruoju metu kalbama apie puolimą prieš portalą delfi.lt ir bendrovės „Hostex“ serverius. Tačiau buvo atakuojama ne tik žiniasklaida. Tokius išpuolius nuolat atremia ir institucijos, kurios rūpinasi valstybės saugumu.
Specialistai sako, kad dauguma atakų prieš svarbią valstybės informaciją saugančius serverius nėra rimtos. Tačiau vis dažniau pasitaiko galingų bandymų pralaužti virtualią valstybės gynybą.
Ar kibernetinės atakos prieš lietuviškus serverius yra Rusijos specialiųjų tarnybų darbas?
„Labai sunku atsekti ir įrodyti, kas ir iš kur atakavo. Tai yra labai brangu. Tačiau mes turime pagrįstų įtarimų, kad Lietuvos valstybės institucijų serverių puolimai yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Kibernetinės atakos yra informacinio karo sritis, viena iš sudedamųjų dalių. O prieš Lietuvą informacinį karą vykdo Rusija“, - pasakojo specialistas.
Įdomu tai, kad už išpuolį prieš naujienų portalą atsakomybės neprisiėmė jokia programišių bendruomenė. Tai kelia įtarimų specialistams – juk net po 2007 metais Bronzinio kario krizės įvykdyto Estijos užpuolimo atsakomybę prisiėmė radikalūs Rusijos patriotai.
Mankština kibernetinius raumenis
Lietuviškų tarnybinių stočių puolimas internete gali būti tiesiog Rusijos specialiųjų tarnybų pratybos.
„Jie labai inertiškai žiūri į savo darbą. Jei metų pradžioje buvo numatyta skirti lėšų kibernetinėms atakoms prieš Lietuvą, tai jos bus pradėtos bet kokiu atveju, net jei smarkiai pasikeis situacija“, - situaciją lietuviškame internete vertino analitikas.
Tyrėjai teigia, kad vienas iš tokių atakų tikslų - patikrinti, kaip greitai Lietuvos specialiosios tarnybos reaguoja į puolimą, ar gali apsiginti, kaip efektyviai vyksta tarpžinybinis bendradarbiavimas.
Kibernetinė žvalgyba nesiskiria nuo panašių karinių priemonių. Pavyzdžiui, jeigu radarai greitai užfiksuoja nuo skrydžio nukrypusius rusų bombonešius, operatyviai į orą pakeliami naikintuvai, greitai apie tai sužino žiniasklaida, vadinasi, gynybos sistema veikia gerai. Taip pat tikrinama ir skaitmeninė šalies gynyba.
Sėja nepasitikėjimą
Kitas tikslas – pasėti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą valstybe. Kuo kibernetinės atakos susijusios su gyventojų požiūriu į Lietuvos institucijas? Štai jums pavyzdys.
Gerbiami skaitytojai, kiek šiuo metu turite grynųjų pinigų? Matyt, dauguma jūsų lėšų yra banko kortelėje. Kitaip tariant, jūsų pinigai – virtualūs.
Įsivaizduokite, kad dėl kibernetinės atakos prieš banką dingsta visi duomenys apie jūsų saugotus pinigus – nuo darbo užmokesčio iki indėlių. Turite tik tuos kelis grynuosius litus. Normalus jūsų gyvenimas bus sutrikdytas, patirsite stresą, jausite nesaugumą. Matyt, dėl to kaltinsite ir banką, ir valstybę, kuri nesugebėjo pasirūpinti jūsų saugumu.
„Po didesnių kibernetinių atakų daug apie tai kalbama. Mes galvojame apie tai, kas įvyko, diskutuojame, kas buvo padaryta blogai, jaučiamės nesaugūs, svarstome, kada ataka pasikartos. Tai sukelia nepasitikėjimo ir nesaugumo jausmą valstybėje“, - paaiškino informacinius karus nagrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas daktaras Mantas Martišius.
Panašiai veikia ir teroristai. Juk sprogdintojai žudo ne priešų karius, bet savo tautiečius, bendraminčius, tos pačios religijos atstovus. Teroristų tikslas – parodyti, kad priešas nesugeba kontroliuoti situacijos, todėl gyventojai turėtų būti nusiteikę prieš jį ir remti teroristus.
Gąsdina investuotojus
Dar vienas kibernetinių atakų tikslas - pasiuntus skaitmeninę kariuomenę sumažinti kitų valstybių pasitikėjimą Lietuva. Po atakos prieš delfi.lt buvo svarstoma, kad panašūs išpuoliai gali pasikartoti pirmininkaujant Europos Sąjungai. Bet kibernetinės atakos gali sukelti ir kitokių ilgalaikių problemų.
Pavyzdžiui, prieš investuodamos į vieną ar kitą valstybę, didelės tarptautinės kompanijos tikrina ir šalies kibernetinio saugumo lygį. Yra net specialiai verslininkams skirtų internetinių puslapių, kuriuose nurodomi valstybių kibernetinio saugumo lygiai.
Įsivaizduokite, kad norite milijonus litų investuoti į Lietuvą. Bet iš žiniasklaidos sužinote, kad prieš valstybę buvo įvykdyta kibernetinė ataka. Tai rodo, kad ir jūsų bendrovė gali patirti panašių išpuolių ir nuostolių.
Tačiau tokios atakos gali būti išnaudojamos ir valstybės prestižui padidinti. Juk dabar daug kas žino, kad prieš Estiją buvo įvykdytas vienas didžiausių kibernetinių puolimų, tačiau valstybė jį atlaikė. Tai rodo, kad šalies požiūris į kibernetinį saugumą yra rimtas.
Šalis pajėgi atlaikyti atakas?
Ar skaitmeninė Lietuva yra saugi – atsakyti sunku. Tikroji valstybinės kibernetinės gynybos būklė yra slapta. Galima tik spėlioti apie vidinių duomenų bazių saugumą, specialistų kompetenciją, gynybos planus ir turimą įrangą.
Už valstybės saugumą atsakingi analitikai portalui lrytas.lt sakė, kad Lietuva yra pajėgi atlaikyti kibernetines atakas. Valstybės institucijų serveriai yra gerai apsaugoti. Į saugumą investuoja ir privatūs interneto operatoriai.
Labai didelio masto puolimas prieš mūsų šalį sukeltų problemų, tačiau valstybė galėtų vykdyti svarbiausias funkcijas ir greitai atsitiestų. Juk Lietuvoje nėra labai didelių miestų, kuriuose dėl kibernetinės atakos sutriktų aprūpinimas maistu ar kitais gyvybiškai svarbiais dalykais. Pavyzdžiui, išjungus elektros tiekimą visame Vilniuje, gyventojai galėtų greitai persikelti į kitą miestą.
Elektroninio Armagedono scenarijai
Informacinį karą tyrinėjantys mokslininkai vis dar svarsto, kokių pasekmių gali turėti didelio masto kibernetinis puolimas prieš valstybę. Pavyzdžiui, pagal vadinamojo elektroninio Perl Harboro teoriją, rimtas puolimas prieš JAV serverius sukeltų tokį chaosą, kaip susprogdinus masinio naikinimo ginklą. Yra net teigiančių, kad vien kibernetinėmis atakomis galima sunaikinti valstybę.
Tačiau dauguma mokslininkų kritikuoja tokias teorijas ir sako, kad kibernetinės atakos kol kas yra tik pagalbinė karo priemonė. Ji gali lydėti fizinę invaziją į valstybę. Kaip 2008 metais Gruzijoje.
„Kibernetinių atakų rezultatai nėra labai tvarūs. Pavyzdžiui, jeigu sugriūtų du pagrindiniai Vilniaus tiltai, pasekmes mes jaustume labai ilgai. Mieste susidarytų nesibaigiančios automobilių spūstys, pasikeistų miesto gyvenimo ritmas. Ir taip būtų tol, kol neatstatytume tiltų.
Jei eismą sutrikdytų kibernetinė ataka prieš miesto sistemas, irgi susidarytų spūstys, gal net kiltų avarijų. Tačiau viskas būtų sutvarkyta per pusdienį, gal net per valandą“, - pavyzdį pateikė M. Martišius.
Mokslininkas priminė ir 2007 metų situaciją Estijoje. Valstybės serveriai buvo užpulti skaitmeninės kariuomenės, daugiau nei parai teko išjungti internetą visoje šalyje. Tačiau įjungus internetą, gyvenimas grįžo į savo vėžes.
„Ateityje gali būti rengiamos tokios atakos, kurios padarytų labai didelę žalą valstybėms. Bet ne dabar. Kol kibernetine ataka negali fiziškai sudeginti serverių, tol tai yra pagalbinė karo priemonė“, - sakė VU dėstytojas.
* * *
Programišius Jokūbas nėra iš tų, kurie savo galingą protą naudoja nusikaltimams internete. Jis neplėšikauja, nevagia, nekenkia valstybės institucijoms, nepardavinėja savo paslaugų priešų specialiosioms tarnyboms.
Priešingai.
Vaikinas svajoja, kad tobulinant Lietuvos kibernetinę gynybą būtų sukurtas patriotinių programišių dalinys. Jų užduotis – prisidėti prie mūsų valstybės gynybos tada, kai prieš nukreipiama kibernetinė priešo kariuomenė.
